LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

2015

    •   Back
    • 2015
    • 2016
    • 2017
    • 2018
    • 2019
    • 2020
    • 2021
    • 2022
    • 2023
    • 2024
    • 2025

2015 5 spalio/
[:lt]

Dr. Skirmantas Bikelis

Lietuvos teisės instituto mokslininkai atlieka tyrimą, kuriuo siekia nustatyti, kaip efektyviai kovoti su nelegalia cigarečių apyvarta. Tyrimo duomenys rodo, kad mąstant vien apie griežtą baudimo politiką, negalima pasiekti apčiuopiamo rezultato.

Stambieji pakliūva rečiau

Nelegali prekyba cigaretėmis ir jų kontrabanda yra tarsi ledkalnis. Visuomenėje šis reiškinys labiau tapatinamas su valstybės sieną miško keliukais kertančiais ir pareigūnų medžiojamais nutrintais nelegalių cigarečių prikrautais „pasatais“, arba prekybos „taškus“ laikančiomis ar aplink turgavietes cigaretes siūlančiomis vyresnio amžiaus moterimis. Politikų ir žiniasklaidos dėmesys taip pat dažnai yra nukreiptas daugiausiai į šią „ledkalnio viršūnę“ - už vieno kito kontrabandinio cigarečių bloko (ar netgi pakelio!) pardavimą arba pirkimą numatomos drakoniškos baudos, spaudoje ir politikų diskusijose plačiai kalbama apie „pasatų“ gaudynes. Tačiau pagrindinė problema yra ne smulkūs ir vidutiniai, o stambieji kontrabandos atvejai. Pastarieji sulaikymų statistikoje tesudaro mažiau nei 3 proc. nuo visų kontrabandos atvejų, tačiau stambiąja kontrabanda gabenamų cigarečių kiekiai tokie dideli, kad šie 3 proc. atvejų sudaro 75 proc. visos kontrabandinių cigarečių vertės.

Ne paslaptis, kad jei ir pavyktų nuskelti ledkalnio viršūnėlę, pavojus laivybai dėl to nesumažėtų. Lygiai taip pat ir su nelegalia prekyba cigaretėmis. Lietuvos teisės instituto mokslininkai užsibrėžė tikslą plačiai ir giliai ištirti nelegalios cigarečių prekybos ir kontrabandos priežastis, mechanizmus ir ieškoti iš tiesų efektyvių šio reiškinio kontrolės priemonių. Šį mokslo projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba.Finansavimo sutarties Nr. MIP-092/2014. Įpusėjus tyrimą galima pasidalyti pasidalijo kai kuriomis tyrėjų įžvalgomis.

Kontrabandos variklis – milžiniškas pelnas

Kadangi didžiąją dalį cigarečių kainos (pigiųjų baltarusiškų, rusiškų – net virš 80 proc.) sudaro į valstybės biudžetą mokami akcizo ir kiti mokesčiai, nelegalaus cigarečių verslo pelno marža yra labai įspūdinga. Yra paskaičiuota, kad siunčiant penkis jūrinius konteinerius kontrabandinių cigarečių, pakanka, kad vienas iš jų prasprūstų pro muitinės kontrolę ir operacija tampa pelninga. Situaciją dar paaštrina grandioziniai skirtumai tarp akcizų mokesčių Europos Sąjungoje ir Baltarusijoje bei Rusijoje. Antai, minimalus akcizo mokestis 1000-čiui cigarečių Europos Sąjungoje pernai buvo dešimt kartų didesnis, nei akcizo mokestis Baltarusijoje ir penkis kartus didesnis nei Rusijoje.

Lyg ir pirštųsi paprastas sprendimas – sumažinkime akcizo mokesčius cigaretėms, taip sumažinsime nelegalaus verslo pelno maržą ir kontrabandos variklis „užges“. Žinoma, tai padaryti galėtume ne vien Lietuva, o bendrai visa Europos Sąjunga, kadangi minimalūs cigarečių akcizo mokesčiai yra nustatyti Europos Sąjungos dokumentais ir privalomi visai Bendrijai. Tačiau kažin ar tai tikrai būtų geras sprendimas. Vienas pagrindinių cigarečių akcizų tikslų – riboti rūkymą, ypač jaunų žmonių. Sumažinę akcizus, padarytume cigaretes lengviau įperkamas ir rūkymo mastai greičiausiai žymiai padidėtų. Tokios patirties savo laiku jau turėjo Švedija ir Kanada. Ar dėl kontrabandos mažinimo tikslo verta rizikuoti savo piliečių sveikata? Kažin. Kitas dalykas, cigarečių akcizai yra žymi valstybės pajamų dalis. Kad ir kiek kartotų laisvos rinkos dėsnių žinovai, kad sumažinus akcizus ir dėl to padidėjus legalių cigarečių pardavimams (sveikatos sąskaita!), biudžeto pajamos padidėtų, Lietuvos ir kitų valstybių patirtis rodo priešingą dalyką. Minėtose valstybėse po akcizų sumažinimo biudžeto pajamos sumažėjo. Lietuvoje kiekvieną kartą padidinus cigarečių akcizą šio mokesčio surenkama daugiau. Taigi, mokestiniais svertais kontrabandą kontroliuoti vargu ar tikslinga.

Esminis kontrabandos stabdys – stambiųjų cigarečių gamintojų rūpestingumas

Teiginys, kad šešėlinė cigarečių rinka kenkia cigarečių pramonei, ne visuomet yra teisingas. Jeigu kontrabandininkai milžiniškais kiekiais perka tabako fabriko produkciją ir ją „juodais“ keliais išplatina (pvz., eksportuoja), tabako gamintojai iš išaugusių pardavimų uždirba milžiniškus pelnus. Taip ilgą laiką pelnėsi didžiausi pasaulio tabako gamintojai, užsimerkdami ir nesidomėdami, kam jie parduoda savo produkciją. Europos Sąjungai padavus didžiuosius tabako gamintojus į teismą, 2004 – 2010 metais buvo sudarytos taikos sutartys, numačiusios milžiniškas baudas tabako koncernams, jei ir toliau būtų aptinkama jų produkcijos kontrabanda. Gamintojams ėmus atidžiau kontroliuoti, su kuo jie sudaro kontraktus, kontrabandos srautai išseko.

Visai šalia Lietuvos yra du milžiniški tabako fabrikai, kurių produkcija kontrabandos keliais tvindo ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Tai didžiausias Kaliningrado srities mokesčių mokėtojas „Baltijos“ tabako fabrikas ir vienas didžiausių Baltarusijos mokesčių mokėtojų - Gardino tabako fabrikas „Neman“. Pastarasis fabrikas labai intensyviai plečiasi ir stipriai didina gamybos pajėgumus. Deja, kol kas šių gamintojų nedomina legali Europos Sąjungos rinka, tad tikėtis, kad jie prisiimtų įsipareigojimus rūpestingiau atsirinkti klientus ir taip užtvenktų kontrabandinių cigarečių srautus – menkas. Norint paveikti šiuos gamintojus ir jų šalių vyriausybes, Lietuvos pastangų, suprantama, negali pakakti. Būtinas visos Europos Sąjungos spaudimas. Ir bent kiek palankesnė geopolitinė situacija.

Muitinių bendradarbiavimas - vienas svarbesnių kontrabandos kontrolės veiksnių

Stambioji kontrabanda yra priskiriama tarptautiniams nusikaltimams, kuriems įgyvendinti reikalingi nusikalstami ryšiai abipus valstybės sienos. Tarptautinis nusikaltimų pobūdis reikalauja ir suderinto valstybių atsako – jungtinių operacijų. Tokios operacijos sėkmingai vykdomos bendradarbiaujant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių muitinėms ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Ar tokią bendrą operaciją yra kada nors įvykdę Lietuvos kriminalinės muitinės ir Rusijos ar Baltarusijos pareigūnai? Deja, ne. Paklausite, kodėl? Ar Rusijos ir Baltarusijos biudžetai gauna milžiniškas pajamas iš nuolat didėjančių tabako fabrikų pardavimų? Taip. Ar šios šalys turi kokį nors interesą stabdyti jų tabako fabrikų produkcijos srautus, tegu ir nelegaliais keliais iš jų iškeliaujančius? Ne. Štai ir atsakymas, kodėl bendrų muitinės operacijų su minėtomis kaimynėmis nebuvo, nėra ir sunku jų tikėtis ateityje.

Svarbu ir sveikas protas

Stambiosios kontrabandos kontrolės efektyvumas priklauso ir nuo tarptautinės politikos. Lygiagrečiai politiniams sprendimams, teisėsaugos institucijų pajėgomis svarbu mėginti gintis nuo stambiųjų kontrabandos srautų, taip pat siekti efektyviai kontroliuoti smulkiąją nelegalią cigarečių apyvartą. Ne mažiau svarbu žadinti žmonių sąmoningumą, kad jie nepirktų kontrabandinių cigarečių ir taip nefinansuotų organizuotų nusikaltėlių bei Baltarusijos ir Rusijos šalių biudžetų. Stipriausias atsakas nelegaliai cigarečių apyvartai būtų laipsniškas Lietuvos gyventojų (ypač gaunančių nedideles pajamas) socialinės padėties gerinimas, dėl ko būtų menkesnės ekonominės paskatos vartoti pigias nelegalias cigaretes. Viena perspektyviausių strategijų būtų, žinoma, nerūkymo ir sveikos gyvensenos skatinimas.

Kartu valstybei svarbu išlaikyti sveiką protą ir neperlenkti lazdos siekiant kuo efektyvesnės kovos su nelegalia cigarečių apyvarta. Nepamatuotų priemonių pavyzdžiu galėtų būti drakoniškos baudos ne pirmą kartą įkliūnantiems nelegalių cigarečių platintojams ir pirkėjams.

Šiuo metu Lietuvoje neteisėto cigarečių pakelio įsigijimas, jeigu tai padaroma pakartotinai, gali būti baudžiamas griežčiau, nei pakartotinis narkotinių medžiagų įsigijimas. Pakartotinai įkliuvus, nepriklausomai nuo cigarečių kiekio (taigi - ir dėl dviejų pakelių įsigijimo ar pardavimo), galima sulaukti nuo beveik 6000 iki 14,5 tūkst. EUR baudos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl nelegaliai parduoto cigarečių bloko valstybė patiria tik apie 20 eurų žalos. Ar tai proporcinga? Kaip rodo praktika, pakartotinai įkliūna beveik išimtinai nelegalių cigarečių platinimo žemiausios grandies veikėjos – cigarečių pardavėjos „taškuose“ ir turgaviečių prieigose. Jos gerai matomos teisėsaugai, skirtingai nuo retai sulaikomų stambiuosius nelegalių cigarečių srautus kontroliuojančių asmenų. Ir nors cigarečių pardavėjų vaidmuo visoje nelegalių cigarečių platinimo sistemoje gal mažiausiai reikšmingas, labiausiai baudžiamos būtent šios pažeidėjos. Kažin ar tai teisinga. Juolab, kad milžiniškos baudos tik dar labiau stumia pažeidėjas daryti pakartotinius pažeidimus – baudos virsta neįveikiama skola valstybei, tai atbaido neišsimokančius pažeidėjus nuo legalių pajamų paieškos (nes šios būtų išieškotos baudoms sumokėti) ir pragyvenimui toliau verčiamasi nelegalia veikla. Ar tai padeda mažinti nelegalią cigarečių apyvartą? Kažin.

 
[:en]

Dr. Skirmantas Bikelis

 

Researchers from the Law Institute of Lithuania performed a study that aims to determine how to effectively combat illegal cigarette trade. The data shows that simply thinking about the strict punishment policy will not help to achieve tangible results.

Illegal trade of cigarettes and smuggling is like an iceberg. In society, this phenomenon is more identified with the state border, the forest paths crossing and officials hunting scuffed illegal cigarettes loaded with "trade winds" or trade "points" or with older women selling the cigarettes in the market. Attention of the politicians and the media is also often directed mainly to the "tip of the iceberg" - for the selling of illegal cigarette block (or even a package!) administrative code provides draconian fines, the press and politicians debate widely about the chase of "WV Passat". However the main problem is not the small or medium-sized but large smuggling cases. The recent arrest statistics represent less than 3 percent of all smuggling cases, however, quantities of smuggled cigarettes are so large that these 3 percent, in value accounts for 75 percent of all smuggled cigarettes.

It is no secret that even if you succeed and beat off the tip of the iceberg, the risk of shipping will not be compromised. Similar situation, with the illegal trade in cigarettes. Scientists of the Law Institute of Lithuanian has set a target to widely and deeply investigate the illegal cigarette trade and smuggling causes, mechanisms and to look for effective means of control for this phenomenon. This scientific project "Illegal trade of excise goods as a multidimensional social phenomenon and the issues of control" is funded by Research Counsil of Lithuania (MIP-092/2014).

Since most of the price of cigarettes (the cheaper end of Belarusian, Russian - even over 80 percent) consists of the excise and other taxes, illegal cigarette business profit margin is very impressive. It is estimated that by sending five sea containers of smuggled cigarettes, it is sufficient that only one of them gets through customs control and the operation becomes profitable. The situation is further complicated by the differences between the grand excise tax in the European Union and Belarus and Russia. For example, the minimum excise tax on 1,000 cigarettes in the European Union last year was ten times higher than the excise tax in Belarus, and five times higher than in Russia.

The claim that the black market cigarettes harm the legal cigarette industry is not always correct. If smugglers are buying huge quantities of tobacco factory production and distribute through "black" roads (eg., Exports), ten tobacco manufacturers earn huge profits from increased sales. The European Union sued the major tobacco manufacturers. In 2004 - 2010 settlement agreements were drafted, which settled huge fines for tobacco manufacturers, if their products continued to be found in smuggled cigarettes. When manufacturers started to carefully address with whom they conclude contracts, smuggling flows dried up.

Currently, in Lithuania unauthorized acquisition of a packet of cigarettes, if this is done repeatedly, can be punished more severely than the re-acquisition of drugs. Repeatedly caught, regardless of the quantity of cigarettes (and thus - and two packets of purchase or sale), it is possible to get a fine from almost 6000 to 14.5 thousand euros. It should be noted that due to the illegal sales of cigarettes block, the state experiences only about 20 euros in damages. Is it proportionate? As practice shows, repeatedly gets caught almost lowest level distributors - cigarette vendors 'points' and trading approaches. They are clearly visible to the law enforcement, unlike persons controlling rarely detained large flows of illegal cigarettes. And although the role of cigarette sellers throughout the illicit cigarette distribution system, perhaps is the least significant, it is the most penalized in this particular offence. I wonder whether it is correct. Moreover, the huge fines only pushes the offender to repeat offences - fine turns into an insurmountable debt to the state, it deters offenders who are unable to pay fines from legal income search (because this would be recovered to pay fines) and living further conducted illegal activities. Does it help reduce illegal cigarette sales? I wonder.

[:]

2015 2 spalio/
[:lt]

Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai, pasigirsta daugiau kalbų apie mokytojų ir mokinių santykius bei mokytojų galimybes ar galias šių dienų mokykloje. Mokytojai neretai skundžiasi dėl mokinių elgesio, nepaklusnumo, moksleiviai kalba apie nesibaigiančias patyčias mokyklose. Visus šiuos klausimus palietė ir Lietuvos instituto mokslininkės savo moksliniame straipsnyje „Atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose“.

Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslininkės Renata Giedrytė-Mačiulienė ir Judita Venckevičienė moksliniame straipsnyje siekė parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo modeliu, ypač vienu iš jo modelių – aukos ir kaltininko mediacija, – galima efektyviai spręsti konfliktinio elgesio problemas mokyklose.

Konfliktams mokyklose spręsti vaikai dažnai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus, pavyzdžiui, agresiją, smurtą, patyčias. Tai destruktyviai veikia ne tik konflikto dalyvius, bet ir kelia nesaugumo ar baimės jausmą mokyklose. Dažniausias atsakas į tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas, tačiau baudimo priemonės neretai skatina tik dar didesnį pasipriešinimą mokyklos sistemai, neragina suvokti konfliktų priežasčių ir ieškoti jų sprendimo, o atvirkščiai – tik dar labiau skatina nuolatinį elgesio taisyklių pažeidimą.

Atkuriamasis teisingumas – tai procesas, kuriame susitinka visos šalys, susijusios su konkrečiu pažeidimu, kad kartu išspręstų, kaip įveikti pažeidimo padarinius. Atkuriamojo teisingumo taikymas – tai siekis atkurti pažeidimu sutrikdytą pusiausvyrą tiek aukos, tiek visuomenės, tiek paties pažeidėjo atžvilgiu. Todėl į konflikto sprendimo procesą yra įtraukiami visi, kuriems konfliktas turėjo įtakos: auka, pažeidėjas ir bendruomenė. Daugelyje valstybių atkuriamasis teisingumas atsirado kaip alternatyva tradiciniam baudžiamajam atsakui nepilnamečių bylose, o ilgainiui atkuriamojo teisingumo idėjos buvo pritaikytos ir kitose srityse, pavyzdžiui, mokyklose sprendžiant vaikų elgesio problemas.

Įvairiose valstybėse atliekami tyrimai rodo, kad atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose, nors neišsprendžia visų mokykloje kylančių konfliktų ir problemų, tačiau prisideda prie kontrolės ir baudimo priemonių mažėjimo, netinkamo elgesio mokyklose mažėjimo, pasitikėjimo ir saugumo jausmo mokyklose kūrimo.

Mokslininkės savo publikacijoje daro išvadą, kad įvairūs atlikti smurto prieš vaikus, saugumo jausmo, patyčių Lietuvos mokyklose tyrimai, taip pat ir savižudybių rodikliai rodo, kad Lietuvos mokyklose derėtų imtis alternatyvų esamoms prevencijos programoms. Smurto prevencijos programų ir atkuriamojo teisingumo priemonių derinimas, tikėtina, galėtų prisidėti prie efektyvesnio problemų mokyklose sprendimo, teigia mokslininkės savo publikacijoje.

 

Visas mokslininkių publikacijos tekstas.

Daugiau informacijos:
Lietuvos teisės institutas
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
tel. 8 699 04294

[:]

2015 25 rugsėjo/
[:lt]

Netylant diskusijoms, kas teisėje turi būti laikoma viešuoju interesu, Lietuvos teisės instituto mokslininkai patvirtino, kad apibrėžiant viešojo intereso sampratą, svarbūs tiek procedūriniai, tiek vertybiniai aspektai.

Rugsėjo 28 dieną 12 val. Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, Vilnius) prasidės mokslinė konferencija „Viešojo intereso sampratos apibrėžties beieškant“. Joje Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatys mokslinį tyrimą, kuris atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuojamą projektą „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“.


Pristatomas tyrimas patvirtino, kad, apibrėžiant viešojo intereso sampratą, svarbūs ir procedūriniai, ir vertybiniai aspektai. Teisėjai, byloje spręsdami ginčą, aiškindami teisinį reguliavimą, fragmentiškai atskleidžiantį viešojo intereso sampratą, ganėtinai plačiai naudojasi teisės principais, teisės ginamomis vertybėmis.

Tyrimo metu apklaustiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams pasisakius už išsamų, realų, ne formalų dviejų ir daugiau viešųjų interesų ar viešųjų ir privačių interesų proporcingumo problemos sprendimo argumentavimą, iš analizuotos teismų praktikos matoma, kad joje suteikiama vietos proporcingumo vertinimui kaip sprendimo argumentavimo įrankiui, kad teismams svarbus racionalios konkuruojančių interesų pusiausvyros konkrečioje bylos situacijoje įgyvendinimas.

Tyrimo metu nagrinėta ilgo laikotarpio (2006-2014 m.) konstitucinės justicijos institucijos, aukščiausiosios, apeliacinės ir žemesnės instancijos Lietuvos teismų praktika. Tiriant viešojo intereso apibrėžtumo situaciją ir galimybes analizuotos konstitucinės justicijos, civilinės ir administracinės bylos penkiose srityse: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų ir vartotojų apsaugos.

Visus norinčius dalyvauti kviečiame iki 2015 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val. registruotis el. paštu registracija@teise.org

Konferencijos programa.

 

Daugiau informacijos:
Lietuvos teisės institutas
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
tel. 8 699 04294

[:]

2015 17 rugsėjo/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkai skaitys paskaitą „Šiuolaikinė vergovė: mitai ir tikrovė“. Ją galima išklausyti rugsėjo 25 d. nuo 19 val. VU Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius, 306 aud.

Paskaitos metu mokslininkų ir praktikų grupė pristatys sukauptą informaciją apie prekybą žmonėmis Lietuvoje: situaciją, mastus, tendencijas ir rizikos grupes.

Paskaitos dalyviai sužinos apie realiai naudojamus žmonių verbavimo ir pardavimo „klasikinius modelius“, išgirs praktines rekomendacijas kaip netapti prekybos žmonėmis auka.

Daugiau Tyrėjų nakties renginių: http://tyrėjųnaktis.lt/renginiai.html

[:]

2015 4 rugsėjo/
[:lt]

 

Maloniai kviečiame į Lietuvos teisės instituto  organizuojamą seminarą – diskusiją „Neteisėta cigarečių apyvarta: kriminologiniai ir teisiniai aspektai“. Renginys vyks 2015 m. rugsėjo 16 d. 13.30 val. Muitinės mokymo centre (Jeruzalės g. 25, Vilnius).
 
Lietuvos teisės instituto mokslininkai 2014 – 2016 metais vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“, šio renginio metu bus pristatomi tarpiniai tyrimo rezultatai. Projektu siekiama visapusiškai ištirti neteisėtą akcizinių prekių apyvartą (toliau - NAPA) kaip socialinį reiškinį ir šiame kontekste įvertinti NAPA kontrolės priemonių sistemos efektyvumą, proporcingumą, taip pat šios sistemos nuoseklumą.
 
Renginio metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas neteisėtai cigarečių apyvartai, kaip didžiausiai NAPA sudedamajai daliai, analizuojant kriminologinius ir teisinius šio reiškinio aspektus. Pranešimus skaitys projekto dalyviai: Dr. Skirmantas Bikelis, Dr. Inga Daukšaitė, Judita Venckevičienė ir Renata Giedrytė – Mačiulienė. Seminaro - diskusijos dalyviai bus supažindinti su projekte tiriamomis problemomis ir jų sprendimo gairėmis. Pranešėjai pateiks duomenis, gautus atlikus administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamųjų bylų analizę. Bus apžvelgiami teisinės atsakomybės už šias nusikalstamas veikas reguliavimo lyginamieji aspektai bei sankcijos ir kitos priemonės, taikomos už neteisėtą cigarečių apyvartą.
 
Renginys organizuojamas įgyvendinant LMT finansuojamą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“. Finansavimo sutarties Nr. MIP-092/2014
[:]

2015 24 rugpjūčio/
[:lt]
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dalyvaus įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektą, skirtą stiprinti Turkijos teisės pagalbos tarnybą.

Šį projektą įgyvendins Lietuvos, Ispanijos ir Prancūzijos konsorciumas. Kuriant skaidrios ir visiems piliečiams prieinamos teisinės pagalbos sistemą Turkijoje kartu su partneriais iš Ispanijos ir Prancūzijos dalyvaus Lietuvos Teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, LTI ir Vyriausiojo administracinio teismo ekspertų komanda, kurios veiklą administruos Centrinė projektų valdymo agentūra.
Projektą įgyvendinti numatoma dvejus metus, jam skirta beveik 1,4 mln. eurų.

LTI mokslininkai dalyvavo ne viename ES Dvynių projekte. 2015 metais instituto mokslininkai kartu su Nacionaline teismų administracija, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Teismo ekspertizės centru, Teisingumo ministerija bei Centrine projektų valdymo agentūra įgyvendino projektą, skirtą Kroatijos Teisėjų akademijos darbo stiprinimui.

Europos Komisijos finansuojama Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Lietuva šioje ES programoje ekspertinę paramą teikia nuo 2004 m. ir yra laimėjusi 55 Dvynių projektų atrankas už daugiau nei 46 mln. eurų sumą. Lietuva Dvynių programoje turi puikų įdirbį, Lietuvos institucijų patikimumas, patirtis ir ekspertizė vis labiau vertinama ne tik naudą gaunančiose šalyse, bet ir tarp partnerių.
[:en]

Researchers from the Law Institute of Lithuania (LIL) are involved in the implementation of the European Union (EU) twinning project aimed at strengthening Turkey's legal aid service.

The project is implemented by Lithuanian, Spanish and French consortium. In creating a transparent and accessible to all citizens legal aid system in Turkey, together with partners from Spain and France will participate a team of Lithuanian experts from the Lithuanian Ministry of Justice, the State guaranteed legal aid services, the National Courts Administration, the Supreme Court of Lithuania and the Supreme Administrative Court, activities of Lithuanian experts will be administered by the Central Project Management Agency.

Implementation of the project is planned for two years, with the funding of almost 1.4 million euros.

LIL scientists participated in a number of EU Twinning project. In 2015 Institute researchers together with the National Courts Administration, the General Prosecutor's Office, Lithuanian forensic center, the Ministry of Justice and the Central Project Management Agency has implemented a project for the Croatian Judicial Academy building.

Funded by the European Commission, Twinning program supports communication between similar institutions from different countries, strengthen the country's administrative capacity of beneficiaries to help them implement the necessary reforms. Lithuania in this EU program provides expert assistance since 2004. Also Lithuania has won 55 selections for Twinning projects for more than 46 million euros. Lithuania has excellent experience in Twinning program, credibility, experience and expertise of Lithuanian institutions' is valued not only in beneficiary countries, but also between the partners.

[:]

2015 3 liepos/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 12-15 metų moksleivių nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedidėja, jų daromi pažeidimai nėra linkę sunkėti, o pažeidėjų amžius taip pat nejaunėja. Nors tyrime dalyvavę ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltimų prevencijos programas vertina kritiškai.

Lietuvos teisės instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija", kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti, kiek paplitęs nepilnamečių nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos įvykių suvestinėmis, o taikant pranešimo apie save (angl. - self-report) metodiką, t.y. kai klausiama pačių nepilnamečių, ar jie yra padarę nusikalstamas veikas, kokio pobūdžio, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių). Šio tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal tą pačią metodiką.

Taip pat buvo siekiama įvertinti Lietuvoje vykdoma nepilnamečių justicijos politiką. Čia tyrėjams buvo svarbi nepilnamečių justicijos srityje dirbančių profesionalų nuomonė tiek tų, kurie formuoja nepilnamečių justicijos politiką, tiek praktikų, kuriems tenka ją įgyvendinti. Todėl buvo atliktas kokybinis tyrimas – 29 interviu su šios srities specialistais (teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.).

Mokslinėje konferencijoje "Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai" tyrimą pristatinėdama tyrimo vadovė, Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Svetlana Justickaja sakė, kad beveik 60 proc. apklaustų moksleivių nurodė, jog bent vieną kartą gyvenime yra padarę nusikalstamo pobūdžio veiką. Labiausiai paplitęs nusikalstamas elgesys tarp moksleivių – neteisėtas muzikos ar filmų parsisiuntimas. Neteisėtai muzikos ar filmų per visą gyvenimą ir per paskutinius metus yra parsisiuntę apie pusė moksleivių. Tokia tendencija stebinti neturėtų atsižvelgiant į interneto vartojimo mastus šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Tačiau „rimti“ teisės pažeidimai tarp moksleivių nėra plačiai paplitę. Tik ketvirtadalis moksleivių per visą gyvenimą buvo padarę rimtesnio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš jų 10 proc. moksleivių nurodė, jog piešė grafiti, dar mažiau vogė iš parduotuvių, dalyvavo grupinėse muštynėse, padarė kūno sužalojimą ar įvykdė kitus pažeidimus.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vos 7 proc. moksleivių, kurie kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Jolanta Aleknevičienė pristatė Lietuvos nepilnamečių justicijos politiką formuojančių ir vykdančių institucijų ekspertų nuomonės tyrimą. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti nepilnamečių justicijos politikos problematiką ir jos vertinimą, o taip pat atsakyti į klausimus, kiek ji prisideda prie nepilnamečių nusikalstamo elgesio problemų sprendimo bei su kokiomis problemomis buvo susiduriama įgyvendinant Nepilnamečių justicijos programą ir jose numatytas priemones. Anot mokslininkės, vyrauja labiau neigiami nei teigiami vertinimai, ypatingai praktikų komentaruose yra užkoduotas bejėgiškumas ir nepasitikėjimas sistema. „Praktiškai Nepilnamečių justicijos programa eina savo keliu, o darbas su nepilnamečiais – savo keliu“, sakė J.Aleknevičienė. Apklaustų ekspertų nuomonę trūksta politinės valios ir nuoseklaus kompleksinio veikimo, kad nepilnamečių nusikalstamo elgesio problemos būtų sprendžiamos efektyviai.

[:]

2015 1 liepos/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatys atliktus mokslinius tyrimus apie Lietuvos jaunimo nusikalstamą elgesį bei nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos efektyvumo vertinimą, analizuojant pareigūnų ar valdininkų nuomonę šiuo klausimu.

Šis tyrimas bus pristatomas liepos 2 d. 13 val. Teisingumo ministerijos konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, Vilnius), kur vyks Lietuvos teisės instituto organizuojama mokslinė konferencija "Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai".

Lietuvos teisės instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija", kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai. Vieno iš tyrimų tikslas buvo nustatyti, kiek paplitęs nepilnamečių nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos įvykių suvestinėmis, o taikant pranešimo apie save (angl. - self-report) metodiką, t.y. kai klausiama pačių nepilnamečių, ar jie darė tam tikras nusikalstamas veikas, kiek kartų jie juos padarė per tam tikrą laikotarpį. Oficialios statistikos duomenys dažnai laikomi netiksliais ir nepilnais, nes policija sužino toli gražu ne apie visus nusikaltimus. Šio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti nepilnamečių nusikalstamo elgesio paplitimą, struktūrą (kokio pobūdžio nusikalstamos veikos dominuoja, turtinio ar smurtinio), dinamikos tendencijas ir kitus aspektus.

Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių) pagal tarptautinio tyrimo (angl. „International Self-Report Delinquency-3”) metodiką.

Konferencijos metu taip pat bus pristatomas Lietuvos nepilnamečių justicijos politiką formuojančių ir vykdančių institucijų nuomonės tyrimas. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti nepilnamečių justicijos politikos problematiką ir jos vertinimą, o taip pat atsakyti į klausimus, kiek ji prisideda prie nepilnamečių nusikalstamo elgesio problemų sprendimo bei su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinant Nepilnamečių justicijos programoje numatytas priemones.

 

Konferencijos programa.


Daugiau informacijos:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas
8 699 04294

[:en]

Scientists from the Law Institute of Lithuania will present research conducted on the Lithuanian youth criminal behavior and juvenile crime prevention performance assessment, analyzing the opinion of officers and officials on this matter.

This study will be presented on 2 July at 13 o’clock in the conference hall of the Ministry of Justice (Gediminas street 30, Vilnius), during the scientific conference "Youth delinquent behavior and juvenile justice policy Lithuania: trends and comparative aspects”. The conference is organized by the Law Institute of Lithuania.

During the period from 2013 to 2015 researchers from the Law Institute of Lithuania conducted the project "Youth delinquent behavior and victimization" financed by the Lithuanian Science Council. This project was followed by two large empirical studies. One of the studies aimed to determine the prevalence of juvenile criminal behavior not on the basis of statistical data or police summaries of events, but the application of the self-report methods, i.e. when juveniles are asked if they had committed a certain offenses also the number of times they committed them over a specific period of time. The data of official statistics is often considered to be inaccurate and incomplete, because the police are not informed of all the crimes. This research assess the prevalence of juvenile delinquent behavior, structure (the nature of the dominant offenses, property or violent), the dynamics of trends and other relevant aspects.

The research surveyed 2,824 students from 12 to 15 years old from five cities (Vilnius, Šiauliai, Kretinga, Plungė and Telšiai) while using the methods of the International Self-Report Delinquency-3.

During the conference the opinion survey of the Lithuanian juvenile justice policy-making bodies will be presented. This research was designed to ascertain the juvenile justice policy issues and evaluation, as well as to answer questions, as far as it contributes to juvenile delinquent behavior problems, and the problems encountered in the implementation of the Juvenile Justice Programme measures.

[:]

2015 22 birželio/
[:lt]
Birželio 26-27 dienomis Lietuvos kriminologų asociacija, Vilniaus universitetas ir Lietuvos teisės institutas organizuoja mokslinę praktinę konferenciją “Kriminologija Lietuvoje: teorija ir praktika”, kuri vyks Vilniaus universitete. Konferencijos metu bus pristatomi aktualių kriminologinių tyrimų rezultatai, diskutuojama nusikaltimų kontrolės, baudžiamojo teisingumo ir efektyvaus bausmių taikymo bei vykdymo klausimais. 
 
Konferencijoje dalyvaus ne tik kriminologines problemas analizuojantys mokslininkai, bet ir baudžiamosios justicijos sistemoje dirbantys praktikai, bus ieškoma bendrų sąlyčio taškų, aptariamos kriminologijos tendencijos Lietuvoje, teorinės ir praktinės kriminologinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje problemos. Konferencijoje pranešimus skaitys įvairiose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose moksline tiriamąja ir pedagogine veikla užsiimantys kriminologai, taip pat bausmių vykdymo sistemoje dirbantys praktikai. 
 
Kriminologija Lietuvoje turi ilgametę Europoje žinomą tradiciją. 2011 m. Vilniuje vyko metinė Europos kriminologų draugijos konferencija, 2014 m. vyko kas ketverius metus Vilniuje organizuojama Baltijos kriminologų konferencija, Lietuvos kriminologai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose mokslinių kriminologinių tyrimų projektuose.
 
 
Dėl papildomos informacijos kreipkitės el. p. adresu info@kriminologija.lt
[:]

2015 18 birželio/
[:lt]
„Teisėjų akademijos darbo stiprinimas kuriant mokslo programas ir rengiant ekspertų liudijimų mokymus (CRO WIT)”
 
Kroatijos Respublikos teisėjų akademija, Kroatijos Respublikos teisingumo ministerija bei Europos Komisijos atstovybė Kroatijoje surengs Dvynių projekto „Teisėjų akademijos darbo stiprinimas kuriant mokslo programas ir rengiant ekspertų liudijimų mokymus” baigiamąją ceremoniją, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
 
Baigiamoji ceremonija vyks 2015 m. birželio mėn. 19 d., Europos namuose, Zagrebe. 
 
Uždarymo ceremoniją pradės Dijana Mandić, Kroatijos Respublikos teisėjų akademijos tęstinių mokymų skyriaus vedėja bei savo šalies projekto koordinatorė. Į dalyvius kreipsis Sandra Artuković Kunšt, Kroatijos Respublikos teisingumo ministro pavaduotoja, Dinko Cvitan, Kroatijos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė bei Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, projekto vadovė bei Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė.
 
Uždarymo ceremonijos dalyviams bus suteikta informacija apie projekto rezultatus, pasiektus bendradarbiaujant Kroatijos teisėjų akademijai ir Lietuvos teisės institutui. 
 
Šio projekto tikslas – Kroatijos teismų profesionalumo ir veiksmingumo stiprinimas didinant teisėjų, prokurorų ir advokatų tęstinio mokymo kokybę dėl ekspertų liudijimų naudojimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Projektas, kurio vertė siekia 188.889,00 EUR, yra finansuojamas pagal Europos Sąjungos PNPP programą. 
 
Projektas pradėtas vykdyti 2015 m. sausį ir oficialiai bus baigtas 2015 m. liepą.
[:en]

“Strengthening the work of the Judicial Academy through
curriculum development and training in the use of expert witnessing (CRO WIT)”


The Judicial Academy of the Republic of Croatia, the Ministry of Justice of the Republic of Croatia and the European Commission Representation to the Republic of Croatia will hold the closing ceremony of the IPA 2011 Twinning light project “Strengthening the work of the Judicial Academy through curriculum development and training in the use of expert witnessing CRO WIT”, financed by the European Union.

The closing ceremony will be held on Friday, 19 June 2015, at 13:00 at the House of Europe, Ban Centar, Ulica Augusta Cesarca 4, Zagreb.

The closing ceremony will be opened by Mrs. Dijana Mandić, Beneficiary Country Project Coordinator and Head of the Continuous Training Department of the Judicial Academy of the Republic of Croatia, and the participants will be addressed by Mrs. Sandra Artuković Kunšt, Deputy Minister of Justice of the Republic of Croatia, Mr. Dinko Cvitan, State Attorney General of the Republic of Croatia, and Mrs. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, MS Project Leader and Director of the Forensic Science Centre of Lithuania under the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania.

The participants of the closing ceremony will be informed about the results of the project that have been achieved in joint cooperation of Twinning partners – the Croatian Judicial Academy and the Lithuanian Law Institute.

The objective of this project worth 188.889,00 EUR and financed under European Union IPA 2011 Programme for Croatia, is to enhance professionalism and efficiency of the judiciary in the Republic of Croatia by raising the quality of the Judicial Academy's professional training programme aimed at judges, state attorneys and judicial advisors in the area of expert witnessing in the field of civil and criminal law.

Project activities started in January 2015, and will officially end in July 2015.

Media representatives are kindly invited to attend the event.

 

For more information please contact:

Mrs. Dijana Mandić, Judicial Academy of the Republic of Croatia
tel: 01 3714 742
E-mail: dijana.mandic@pravosudje.hr

 

Mrs. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Forensic Science Centre of Lithuania
Tel. +370 5 2638540
E-mail: gabriele.juodkaite@ltec.lt

 
[:]