Tarptautiniame atvirosios prieigos žurnale „Social Sciences“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių dr. Raimondos Bublienės, dr. Ingridos Mačernytės-Panomariovienės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentės dr. Aurelijos Burinskienės mokslo straipsnis „Intersectional Discrimination in Employment in the Digital Age: Sex, Age, Email Non-Use and Unemployment in the EU“ (Sąveikinė diskriminacija užimtumo srityje skaitmeniniame amžiuje: lytis, amžius, nesinaudojimas elektroniniu paštu ir nedarbas ES).

Šiame straipsnyje pasitelkiami 2016–2025 m. 27 ES valstybių narių „Eurostato“ duomenys ir taikomi dvipusio fiksuoto poveikio modeliai, siekiant ištirti ryšį tarp elektroninio pašto nenaudojimo ir nedarbo, atskirai vertinant 25–54 metų ir 55–74 metų vyrus bei moteris. Tyrėjos nustatė teigiamą ryšį tarp didesnio elektroninio pašto nenaudojimo lygio ir nedarbo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tačiau šis ryšys nėra pakankamai stabilus: įtraukus konkrečioms šalims būdingas laiko tendencijas, rezultatai reikšmingai pasikeičia, o papildoma analizė taip pat kelia abejonių dėl aiškios priežastinės įvykių sekos. 55–74 metų grupės rezultatai nėra statistiškai įtikinami. Todėl autorės pabrėžia, kad nustatyti ryšiai turi būti suprantami kaip specifikacijai jautrios sąlyginės sąsajos, o ne priežastiniai ryšiai. Elektroninio pašto nenaudojimas savaime nėra skaitmeninių įgūdžių matas, o statistiniai duomenys neleidžia nustatyti, ar asmenys patyrė diskriminaciją ir kokie konkretūs veiksniai lėmė jų nedarbą. Iš analizuojamų duomenų negalima daryti išvados, kad sumažinus elektroninio pašto nenaudojimą sumažėtų nedarbas. Straipsnyje pažymima, kad tolesniuose sąveikinės diskriminacijos tyrimuose reikėtų atskirai nagrinėti konkrečias kliūtis, su kuriomis gali susidurti etninėms mažumoms priklausančios moterys, vyresnio amžiaus moterys ir moterys su negalia, kartu vengiant prielaidos, kad visų šių grupių patirtys yra vienodos.

Straipsnis parašytas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas (MEDALIC)“. Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/medalic/

Visą straipsnį galima perskaityti čia.

Šių metų rugsėjo 9 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer dalyvavo Jogailos universitete (Krokuva, Lenkija) surengtoje Europos politinių tyrimų konsorciumo (ECPR) generalinėje konferencijoje. ECPR konferencija – didžiausias kasmetinis politologų susibūrimas Europoje, suburiantis tūkstančius mokslininkų ir praktikų pristatyti naujausių tyrimų ir skatinantis mokslinių tyrimų įžvalgas paversti praktiniais sprendimais.

Teisės instituto mokslininkė šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Enablers of Illicit Finance: a Conceptual Framework“ („Neteisėtos finansinės veiklos įgalintojai: konceptualioji sistema“), kuriame pristatė drauge su Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos tyrėju dr. Omaru McDoomʼu atliktą tyrimą ir jo pagrindu parengtą straipsnį. Viešajame diskurse, politikos formavimo procese ir akademinėse diskusijose pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama profesionaliems finansinių nusikaltimų įgalintojams. Tokie didelio atgarsio sulaukę tyrimai, kaip „Panama Papers“, „Pandora Papers“ ir „FinCEN Files“, išryškino asmenų bei įmonių vaidmenį sudarant sąlygas pervesti lėšas ir steigti bendroves, naudojamas neteisėtoms lėšoms slėpti ir iš jų gauti naudą.

 Konferencijoje pristatytame straipsnyje autoriai sukūrė konceptualiąją sistemą, skirtą būtent tokiems neteisėtų finansų įgalintojams nustatyti ir atskirti juos nuo gretimų sąvokų, tokių kaip prieigos valdytojai (angl. gatekeepers), tarpininkai (angl. intermediaries), pagalbininkai (angl. facilitators) ir pagrindiniai vykdytojai (angl. principals). Išskiriama dešimt įgalinimo dimensijų, suskirstytų į apimties, sudedamąsias ir normatyvines kategorijas. Naujajame apibrėžime įvardijami veikėjai, kurie sąmoningai arba dėl aplaidumo leidžia asmenims ir korporacijoms slėpti, pervesti, apsaugoti, plauti, investuoti neteisėtai gautas ar pervestas lėšas arba naudotis iš jų gaunama nauda, taip sukeliant ekonominę, socialinę ar politinę žalą. Straipsnio pabaigoje skirtingos įgalintojų psichinės būsenos susiejamos su proporcingomis reguliavimo, priežiūros, švietimo, viešinimo ir sankcionavimo priemonėmis.

Šiemetinio 43-iojo Tarptautinio ekonominių nusikaltimų simpoziumo tema buvo „Turto susigrąžinimas ir teisinės valstybės principas – nusikalstamos veiklos pelno atėmimas: nuo retorikos prie realių rezultatų“ (angl. „Asset Recovery and the Rule of Law - Taking the profit out of crime – from rhetoric to results“). Džiaugiamės, kad šios milžiniškos konferencijos, vykusios rugpjūčio 23–30 dienomis Kembridžo universitete ir pritraukusios per 2000 ekspertų iš viso pasaulio, rengėjų sąraše įrašytas ir Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės institutas. Šiame renginyje pranešimus skaitė du Teisės instituto mokslininkai – dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer ir dr. Skirmantas Bikelis. Be to, dr. I. Kerušauskaitė prisidėjo ir prie simpoziumo organizavimo. Jai talkino ir simpoziumo sekretoriate savanoriavusi LSMC Teisės instituto projektų administratorė Karolina Vysockytė.

Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer, LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, šiais metais koordinavo dviejų dienų alternatyviąją programą „Geopolitinė strateginė korupcija ir neteisėti finansiniai srautai“ (angl. „Geopolitical strategic corruption and illicit finance – Under the auspices of the Centre of Development Studies, University of Cambridge and the Institute of Law, Lithuanian Centre for Social Sciences“). Ingrida tarė įžangos žodžius ir moderavo pirmas sesijas abi programos dienas – pristatė pagrindines sąvokas, strateginės korupcijos priemones, metodus ir apraiškas bei aptarė pagrindinius iššūkius ir klausimus, kuriuos nagrinėja akademinė literatūra, o paskutinę dieną apibendrino visą programą. Taip pat tyrėja perskaitė tris pranešimus, du iš jų – plenarinėse simpoziumo sesijose.  Pirmajame pranešime sesijoje „Ką turėtume daryti su susigrąžintais pinigais ir ką galime su jais daryti?“ (angl. „What should we do and what can we do with the money we recover?“) dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer pristatė knygos skyrių, kurį parašė kartu su dr. Skirmantu Bikeliu, apie konfiskuoto turto pakartotinį panaudojimą (angl. asset reuse). Ingrida aptarė jos ir Skirmanto sukurtą modelį, kaip jie kategorizuoja atgauto turto panaudojimą socialiniams ir administraciniams tikslams. Antrajame pranešime sesijoje „Plenarinis praktinis seminaras Nr. 48 – ką tai reiškia šiuolaikiniame pasaulyje?“ (angl. Plenary Workshop 48 –  what does it mean in the modern world?") Ingrida kalbėjo apie korupciją ir socialines normas bei skirtumą tarp tapatybinio ir „vienkartinio“ korupcijos suvokimo. Paskutinę simpoziumo dieną mokslininkė skaitė pranešimą ir diskutavo apie žurnalo „International Journal of Economic Crime“ strategiją. Ingrida yra šio tarptautinio mokslinio žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.

Dr. Skirmantas Bikelis simpoziume pristatė du pranešimus. Sesijoje „Turto konfiskavimas be apkaltinamojo nuosprendžio“ tyrėjas savo pranešime „Civil (?) Confiscation in Lithuania and the EU Legal Framework“ kalbėjo apie civilinį konfiskavimą – tai sritis, kurią mokslininkas tiria daug metų ir yra publikavęs ne vieną mokslinį darbą šia tema. Sesijoje „Ko ir kokių aspektų trūksta diskusijose apie strateginę korupciją ir neteisėtus finansinius srautus?“ Skirmantas perskaitė antrąjį pranešimą „Threats as Strategic Corruption?“ apie geopolitinės (strateginės) korupcijos sampratą.

Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vykdomo projekto VAM vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė dalyvavo 17-ojoje Europos sociologų asociacijos (ESA) konferencijoje „Demokratijos stiprinimas: socialinis veiksmas, solidarumas ir tvari ateitis“ (angl. Strengthening Democracies: Social Action, Solidarity, and Sustainable Futures).

2026 m. rugpjūčio 25-28 d. Varšuvoje (Lenkija) vykusioje konferencijoje mokslininkė pristatė pranešimą, nagrinėjantį veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus gyventojų norą kuo greičiau užbaigti darbinį gyvenimą arba jį tęsti. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas lyčių skirtumų analizei. Pranešimų sesijoje, skirtoje socialiniam teisingumui ir amžizmui darbe, dr. S. Mikulionienė skaitė pranešimą „Ilgesnio darbinio gyvenimo veiksniai: lyčių profiliai“ (angl. Determinants of Extended Working Lives: Gendered Profiles). Pranešime buvo pristatyti vykdomo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) rezultatai.

Tyrimo metu, naudojant SHARE duomenų bazės mikroduomenis (N = 2 745), buvo nagrinėjami ir lyginami Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresnių) darbuotojų ketinimai (ne)dirbti. Ypač kontrastingos yra Estijos ir Lietuvos situacijos. Estijos vyresniajai dirbančiųjų kartai būdingas „lankstusis“ (švelnusis) išėjimo į pensiją modelis – net 84 % vyresnio amžiaus darbuotojų pageidauja išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Tuo tarpu Lietuvoje dominuoja „kietasis“ išėjimo į pensiją modelis, kur dėl sistemos nelankstumo kyla vyresniosios darbuotojų kartos sisteminis nuovargis – net 85 % darbuotojų išreiškia norą kuo anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos.

Remiantis „SwAge“ metodika ir atlikta sprendimų medžių analize, tyrime išskirti specifiniai barjerai ir motyvaciniai veiksniai, kurie tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų lyties bei išsilavinimo lygio. Tyrimo rezultatai rodo, kad vien mechaninis pensinio amžiaus ilginimas nėra pakankama priemonė siekiant išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbe.

Mokslininkė pabrėžia, kad valstybės politika turėtų orientuotis į:
1.  Lankstumą, pritaikytą prie sveikatos būklės: būtina pereiti nuo griežto modelio prie darbuotojų sveikatos būklei adaptuotų sprendimų.
2. Lytims jautrius darbo psichosocialinės atmosferos rodiklius: labai svarbu, kad darbo aplinka būtų pritaikyta atsižvelgiant į lytims skirtingus prioritetinius veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus darbuotojus pasirinkti kuo ilgiau būti aktyviais darbo rinkos dalyviais.

Dr. S. Mikulionienės dalyvavimas konferencijoje ir atliktas tyrimas yra finansuojami projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM, sutarties Nr. S-MIP-24-29) lėšomis.

Nepaisant kultūrinių ir teisinių skirtumų, sharentingʼas (angl. sharing (dalijimasis) + parenting (tėvystė)), arba tėvų polinkis fiksuoti ir viešinti savo vaikų gyvenimo akimirkas internete, yra pasaulinis reiškinys, jau skaičiuojantis trečią dešimtmetį. Vis dėlto pripažįstama, kad tokia plačiai paplitusi tėvų asmeninės saviraškos forma kelia nemažai etinių ir teisinių problemų. Kyla grėsmė vaikų teisei į privatumą, nes jų atvaizdai ir asmeninė informacija viešinami be jų sutikimo, be to, tai gali lemti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip skaitmeninės tapatybės vagystė, elektroninės patyčios ar netinkamas, nusikalstamas atvaizdų panaudojimas.

Skyriuje „Balancing public and private. Sharenting and child rights in the Baltic States“ (publikuotas monografijoje „Transdisciplinary Perspectives on Sharenting. Parenting, Privacy, and Consent“, Routledge, 2026) LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Kristina Ambrazevičiūtė ir dr. Agnė Limantė bei Tartu universiteto prof. Merle Eriksen nagrinėja dalijimosi informacija apie vaikus internete reiškinį vaikų teisių apsaugos požiūriu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrėjos atkreipia dėmesį, kad nė viena iš šių valstybių  nėra sukūrusi specialiai sharentingʼui skirto teisinio reguliavimo ar aiškių gairių. Atsižvelgiant į tokį teisinio reguliavimo nebuvimą, šiame skyriuje vertinama, ar šiuo metu galiojanti teisė užtikrina veiksmingą vaikų apsaugą, kai jų skaitmeninė tapatybė formuojama internete dar prieš jiems įgyjant galimybę savarankiškai spręsti dėl savo tapatybės viešinimo.

Atlikusios empirinį tyrimą mokslininkės daro išvadą, kad visos trys Baltijos valstybės turi pakankamą teisinį pagrindą spręsti su sharentingʼu susijusias situacijas. Šį pagrindą sudaro konstitucinė teisė į privatų gyvenimą, vaiko teisė išreikšti savo nuomonę, tėvų pareigų ir atsakomybės apibrėžimas bei vaiko interesų prioriteto principas. Todėl veiksmingiausias šioje srityje kylančių problemų ir grėsmių sprendimo būdas būtų ne naujų teisinių priemonių kūrimas, bet sistemingas švietimas ir praktinių gairių tėvams rengimas, nes, pasak tyrėjų, Baltijos valstybėse pagrindinė problema kyla ne dėl tėvų piktavališkumo, o dėl informuotumo ir supratimo stokos apie galimas vaiko skaitmeninio pėdsako pasekmes.

Su monografija, kurioje publikuotas LSMC TI ir Tartu universiteto mokslininkių skyrius, galima susipažinti ir ją įsigyti čia

Prieš pusantrų metų viena prestižiškiausių tarptautinių mokslo leidyklų „Springer“ išleido LSMC Teisės instituto tyrėjos dr. Lauros Rimšaitės knygą „The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation“ (liet. Konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo kryžkelės). Knygoje autorė ieško balanso tarp konkurencingų energetikos rinkų skatinimo ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo, taip pat leidinyje aptariami konkurencingos rinkos ir tokių reguliavimo tikslų kaip patikimumo, teisingumo ir tvarumo užtikrinimas derinimo sunkumai.

Šiemet ši monografija sulaukė svarbaus tarptautinio pripažinimo – ji buvo įtraukta į Ispanijos Nacionalinės rinkų ir konkurencijos komisijos (CNMC) leidžiamą „Boletín de Novedades Bibliográficas“ – specializuotą rekomenduojamos literatūros biuletenį, skirtą institucijos ekspertams, tyrėjams ir analitikams.

CNMC yra viena svarbiausių Europos Sąjungos nacionalinių institucijų, atsakingų už konkurencijos priežiūrą ir reguliuojamų sektorių, įskaitant energetiką, veiklos kontrolę. Institucija prižiūri vieną didžiausių Europos energetikos rinkų ir aktyviai dalyvauja sprendžiant konkurencijos, energetikos transformacijos, rinkų liberalizavimo bei energetinio saugumo klausimus.

Šios institucijos bibliografinis biuletenis nėra bendro pobūdžio leidinių apžvalga. Jo tikslas yra atrinkti ir pristatyti naujausius tarptautinius mokslinius leidinius, kurie gali būti naudingi institucijos ekspertams jų kasdienėje profesinėje veikloje. Todėl monografijos įtraukimas į šį leidinį rodo, kad joje nagrinėjamos konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo problemos yra aktualios ne tik akademinei bendruomenei, bet ir institucijoms, dalyvaujančioms formuojant bei įgyvendinant energetikos ir konkurencijos politiką Europoje.

CNMC bibliografiniuose leidiniuose dažniausiai pristatomi tarptautinių akademinių leidyklų išleisti darbai, kurių autoriai yra pripažinti Vakarų Europos, Jungtinės Karalystės ar Šiaurės Amerikos mokslininkai. Todėl Lietuvos autorės monografijos įtraukimas į šį leidinį gali būti vertinamas kaip reikšmingas tarptautinio matomumo ir pripažinimo ženklas, liudijantis potencialų knygos poveikį profesinei bei reguliacinei praktikai.

Rimšaitė, L. (2024). The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation. Springer Cham. DOI: 10.1007/978-3-031-73238-6

Su dr. L. Rimšaitės knyga galima susipažinti ir ją įsigyti čia – https://link.springer.com/book/10.1007/978-3-031-73238-6

CNMC biuletenį galima rasti čia – https://www.cnmc.es/sites/default/files/editor_contenidos/Promocion/Biblioteca/202507_Boletin_de_Novedades_Bibliograficas_N24_WEB.pdf

Lietuvos mokslo taryba pagal Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 m. programą skyrė finansavimą LSMC Teisės instituto projektui „Tarp sovietinio palikimo ir europinės integracijos: kalėjimų sistemos ir kolektyvinio kalinimo transformacijos Baltijos šalyse“ (BRIDGE), kurį 2026-07-01–2028-12-30 laikotarpiu įgyvendins dr. Rūta Vaičiūnienė (projekto vadovė), dr. Gavin Slade, dr. Arta Jalili Idrissi ir dokt. Goda Dainauskaitė.

Vykdydami projektą mokslininkai sieks kontekstualiai ir lyginamuoju aspektu išanalizuoti Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) įkalinimo sistemų raidos trajektorijas, ypatingą dėmesį skirdami kolektyvinio ir kamerinio kalinimo modeliams, jų transformacijoms ir patyrimui kalėjimo kasdienybėje. Baltijos valstybės pasižymi panašiomis istorinėmis startinėmis pozicijomis po nepriklausomybės atkūrimo, tačiau raidos eigoje pokyčių keliai varijavo, o jų rezultatai atsispindi tarptautinių organizacijų vertinimuose, infrastruktūroje, organizaciniame valdyme ir socialiniame kalėjimo gyvenime. Estijoje įgyvendinta esminė infrastruktūros ir kalinimo vykdymo pertvarka, Latvija įžengė į naują modernizacijos etapą, o Lietuva iki šiol išlieka labiausiai priklausoma nuo sovietinio kolektyvinio kalinimo paveldo.

Tyrėjai analizuos, kaip skirtingos kalinimo formos materializuojasi fizinėje ir socialinėje įkalinimo erdvėje, kaip jos internalizuojamos darbuotojų ir nuteistųjų bei kaip formuoja tarpusavio santykius, subkultūrą, tvarkos palaikymą, organizacinį veikimą ir mikroklimatą.

Projekte bus parengtos ir viešai paskelbtos metodologinės empirinio tyrimo gairės, skirtos nuteistiesiems, pareigūnams ir politikos formuotojams, kurios bus reikšmingos posovietinių šalių kalėjimų sistemos tyrimams.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rūta Vaičiūnienė (projekto vadovė), dr. Gavin Slade, dr. Arta Jalili Idrissi ir dokt. Goda Dainauskaitė.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-26-19.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

LSMC Teisės instituto mokslininkai dr. Artūras Tereškinas, dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Liubovė Jarutienė savo straipsnyje „Post-Soviet Prisons in Lithuania: Examining Prison Officers’ Perspectives in the Context of Ongoing Reforms“, publikuotame mokslo žurnale „Zeitschrift für Rechtssoziologie“, nagrinėja trijuose Lietuvos kalėjimuose dirbančių pareigūnų kasdienius vaidmenis, atsakomybę ir požiūrius. Tyrimo rezultatai atskleidžia vaidmenų dvilypumą, nes pareigūnai turi laviruoti tarp griežtų, iš sovietinio laikotarpio paveldėtų biurokratinių struktūrų ir šiuolaikinių siekių kurti humanišką bei į resocializaciją orientuotą bausmių vykdymo sistemą. Šį dilypumą lemia tai, kad Lietuvos kalėjimai vis dar tebėra institucijos, veikiamos sovietinio paveldo, pasižyminčio pasenusia infrastruktūra ir kriminaline subkultūra, ir tuo pat metu vykdo reformas bei siekia atitikti europinius standartus.

Empirinių duomenų, gautų atlikus 33 pusiau struktūruotus interviu ir 4 fokusuotąsias grupės diskusijas, analizė atskleidė, kad Lietuvos kalėjimų resocializacijos padalinių pareigūnai pirmiausia save suvokia kaip globėjus, orientuotus į emocinę paramą, konfliktų sprendimą ir individualų dėmesį nuteistųjų poreikiams. Viena pagrindinių efektyvaus resocializacijos padaliniuose dirbančių pareigūnų darbo kliūčių – biurokratinė našta, paradoksaliai išaugusi dėl naujausių reformų. Kita vertus, saugumo valdymo padaliniai išlaikė praktikas, giliai įsišaknijusias sovietinio laikotarpio drausminimo modeliuose, pasižyminčiuose hierarchiniu paklusnumu ir griežtu formalumu. Ši dichotomija skatina tarpasmenines įtampas tarp skirtingų darbuotojų grupių, silpnina bendradarbiavimą, būtiną sėkmingoms institucijų reformoms. Atitinkamoms pareigūnų praktikoms ir jų reakcijai į reformų iniciatyvas įtaką daro ir skirtingas jų požiūris į kalėjimų subkultūrą. Vieni pareigūnai subkultūrą suvokia kaip funkcinį tvarkos palaikymo įrankį, kiti ją aiškiai įvardija kaip sovietinį palikimą, įtvirtinantį įtampą ir nepasitikėjimą.

Straipsnio autorių nuomone, siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos kalėjimuose, būtinos sisteminės intervencijos, kurios mažintų perteklinę biurokratinę naštą, gerintų pareigūnų profesinį rengimą ir mažintų atotrūkį tarp saugumo ir resocializacijos padalinių darbuotojų.

Su atvirosios prieigos straipsniu galima susipažinti čia.

Straipsnis parašytas naudojantis LSMC Teisės instituto vykdyto ir Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje (PRISTA)“ duomenimis. Su projekto rezultatais galite susipažinti https://teise.org/projektai/prista/.

LSMC Teisės instituto (toliau – TI) vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer kovo pabaigoje – balandžio pradžioje tarptautinėse konferencijose perskaitė du pranešimus geopolitinės strateginės korupcijos ir „korozinio“ kapitalo tema.

2026 m. kovo 30 – balandžio 1 dienomis Lisabonos universiteto Socialinių mokslų institute 20-asis Politinių finansų ir politinės korupcijos tyrimų komitetas (Tarptautinės politikos mokslų asociacijos (IPSA) padalinys) surengė kas dvejus metus vykstantį susitikimą-konferenciją. Šis komitetas nagrinėja daugialypį pinigų ir išteklių vaidmenį politiniame gyvenime ir viešajame valdyme, įskaitant partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą, lobizmą, žiniasklaidos manipuliavimo ir kitų neteisėtos politinės įtakos mechanizmų dimensijas. Komiteto mokslininkai empiriškai tikrina teorines koncepcijas, skatina tarptautinius ir lyginamuosius tyrimus. Šioje konferencijoje dr. I. Kerušauskaitė-Palmer skaitė pranešimą „Assessing preparedness to counter geopolitical strategic corruption: A comparative analysis of political integrity policies“ (liet. „Pasirengimo kovoti su geopolitine strategine korupcija vertinimas: lyginamoji politinio skaidrumo analizė“), kuriame pristatė su kolega Adrew Roganʼu parengto straipsnio projektą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip institucijos gali aptikti ir reaguoti į geopolitinę strateginę korupciją, kai kurių valstybių pasitelkiamą kaip užsienio politikos priemonę. Straipsnyje pristatoma sistema, skirta įvertinti valstybių pasirengimą kovoti su šio tipo korupcija, ir ji išbandoma atliekant lyginamąją Moldovos 2024 ir 2025 metų rinkimų atvejo analizę. Pranešime pateikiama praktinių įžvalgų politikos formuotojams, siekiantiems stiprinti atsparumą geopolitinei korupcijai.

2026 m. balandžio 8–10 d. Australijoje, Perto mieste, Edith Cowan universiteto Verslo ir teisės mokykloje Tarptautinė viešojo valdymo tyrimų draugija (IRSPM) organizavo tarptautinę konferenciją „Beyond Boundaries: Wellbeing, Innovation and the Future of Public Management“, sukvietusią viešojo valdymo mokslininkus, studentus ir praktikus iš viso pasaulio. Šių metų konferencijos tema – nauji tyrimai ir diskusijos apie gerovės ir inovacijų vaidmenį viešojo valdymo ateityje. Balandžio 9 d. čia savo pranešimą „Geopolitical strategic corruption risks in development finance“ (liet. „Geopolitinės strateginės korupcijos rizikos vystomojo finansavimo srityje“) pristatė ir TI mokslininkė dr. I. Kerušauskaitė-Palmer. Ji teigia, kad pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau lėšų nukreipiama per vystomojo finansavimo institucijas ir plėtros bankus. Ir nors šios institucijos paprastai turi verslo skaidrumo komandas, kurios disponuoja priemonėmis korupcijai nustatyti ir su ja kovoti, vis dėlto ir čia esama geopolitinės strateginės korupcijos rizikų. Tokios rizikos gali apimti sudėtingas, ilgalaikes vyriausybių organizuojamas schemas, kuriomis, pasitelkiant korupcines praktikas ir „korozinį“ kapitalą, siekiama įgyti kontrolę kitų šalių politinių veikėjų, strateginių pramonės šakų ir pagrindinių demokratinio valdymo ramsčių atžvilgiu. Mokslininkė pranešime pateikė praktinį atsakingo investavimo rizikų supratimą ir konkrečias, įgyvendinamas rekomendacijas investuotojams, susiduriantiems su geopolitinės strateginės korupcijos ir „korozinio“ kapitalo rizikomis.

2026 m. balandžio 30 d. tarptautiniu mastu pripažinta leidykla „Cambridge University Press“ publikavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC Teisės institutas) mokslininkių parengtą kolektyvinę monografiją „The Cambridge Handbook of AI and Technologies in Courts“. Šioje knygoje 72 autoriai iš 25 šalių nagrinėja dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų naudojimą teismuose nacionalinėse ir regioninėse jurisdikcijose Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Afrikoje. Tarp knygos autorių – ir Lietuvos atstovai iš LSMC Teisės instituto ir Vilniaus universiteto.

Daugelyje šalių (nuo Brazilijos iki Lenkijos ir Lietuvos) dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas teismuose, ypač pagalbinėms techninio pobūdžio užduotims, tokioms kaip teismo posėdžiams transkribuoti, padėti anonimizuoti sprendimus ir pan. Taip pat jau galima rasti ir pirmųjų bandymų taikyti dirbtinio intelekto galimybes teisėjų darbe, analizuojant bylos medžiagą, rengiant ir priimant teisminius sprendimus. Viliamasi, kad šios inovacijos padės mažinti darbo krūvį, ypač ten, kur ištekliai yra riboti, o teismų apkrova – itin didelė.

Šioje knygoje mokslininkai, teisėjai, teisės praktikai ir technologijų specialistai iš daugiau nei 60-ies skirtingų užsienio mokslo institucijų, valdžios įstaigų ir verslo įmonių pateikia tarpdisciplininę ir skirtingų jurisdikcijų perspektyvą apie tai, kaip dirbtinis intelektas naudojamas teismuose, kokių teisinių ir praktinių klausimų jis kelia, kaip teismų institucijos reaguoja į dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir keliamas rizikas.

Pagrindinė įžvalga, išryškėjanti iš keturiasdešimt penkių šio leidinio skyrių, yra ta, kad dirbtinio intelekto poveikio teismams negalima vertinti vien tik kaip technologinės pažangos ar administracinio modernizavimo proceso. Dirbtinio intelekto pasitelkimas teisėjo darbe – tai klausimas apie teisingumo ateitį. Dirbtinio intelekto diegimas teisminėse sistemose paliečia pačius teisinės valstybės pagrindus, pagrindines asmens teises, demokratinę atskaitomybę, institucijų legitimumą, visuomenės pasitikėjimą ir verčia iš naujo permąstyti pačią teismų prigimtį. Jei dirbtinio intelekto sistemos naudojamos ne tik kaip pagalbinis, bet ir sprendimų priėmimo įrankis, jei „robotinis teisėjavimas“ iš mokslinės fantastikos pereina į realybę – tuomet turime klausti: kas lieka iš teisminės funkcijos? Todėl kiekviename skyriuje nagrinėjama ne tik tai, ką dirbtinis intelektas gali pakeisti teismuose, bet ir tai, ką patys teismai turi daryti, kad dirbtinio intelekto priemonės stiprintų, o ne silpnintų teismines vertybes, teisingumą ir teisinę valstybę.

Šios pasauliniu mastu reikšmingos publikacijos mokslinės redaktorės – LSMC Teisės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Agnė Limantė – teigia, jog parengus knygą tapo akivaizdu: teismų ir dirbtinio intelekto ateitis – tai ne klausimas „ar“, bet „kaip“. Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų integracija į teismus nebėra teorinė, periferinė ar eksperimentinė – ji yra pasaulinė, aktyvi ir transformuojanti.

Kolektyvinė monografija publikuota LSMC Teisės institutui įgyvendinant projektą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės (TeismAI)“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-23-73.

Su knyga galima susipažinti čia – https://www.cambridge.org/core/books/cambridge-handbook-of-ai-and-technologies-in-courts/C16E665E36D28143B92988D28D7A12BF

.