Lietuvos teisės institute atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Meno kūrėjų asociacijos narės Romantės Ušpalienės tapybos darbų paroda.

„Savo darbuose siekiu įkūnyti tą sunkiai atrandamą būties apibūdinimą, vadinamą grožiu,“ – sako parodos autorė.

Pasteles kurianti dailininkė parodose dalyvauja nuo 2005 m. Ji yra surengusi 7 autorines parodas, jos pastelių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Izraelyje.

LTI paroda veiks iki rudens.

Painting exhibition by Romantė Upšalienė, a member of Lithuanian Folk Artists Union and the Association of Art Creators States, was opened in the premises of the Law Institute of Lithuania.

Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus organizuotame renginyje “Bendradarbiavimo galimybės vykdant probacijos veiksmingumo mokslinę stebėseną” buvo pristatyta Lietuvos teisės instituto mokslininkų dr. Gintauto Sakalausko ir Liubovės Jarutienės mokslo studija „Probacijos veiksmingumo vertinimas“.

Šios mokslo studijos tikslas – įvertinti Lietuvoje probacijos veiksmingumo vertinimui naudojamus kriterijus, aptarti jų pranašumus ir trūkumus, išanalizuoti pagrindinius probacijos veiklos rodiklius, išnagrinėti užsienio šalyse taikomus probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo modelius bei kriterijus ir pateikti rekomendacijas dėl probacijos sistemos veiklos veiksmingumo vertinimo Lietuvoje.

Atliekant šią mokslo studiją buvo nagrinėjami probaciją ir strateginį planavimą reglamentuojantys teisės aktai, analizuota ir apibendrinta probacijos veiklos statistika. Siekiant ištirti užsienio šalyse sukauptą probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo patirtį, analizuotos mokslinės publikacijos, užsienio šalių teisės aktai, statistika, probacijos tarnybų veiklos ataskaitos ir kita medžiaga.

Rengiant mokslo studiją buvo išanalizuota šešių užsienio šalių – Airijos, Anglijos ir Velso, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Vokietijos – probacijos veiksmingumo vertinimo patirtis.

Mokslininkai tikisi, kad ši mokslo studija suteiks papildomų galimybių ir priemonių gerinti probacijos sistemos veiksmingumą ir jo vertinimą Lietuvoje, bus naudinga bausmių vykdymo sistemą analizuojantiems mokslininkams ir joje dirbantiems praktikams, taip pat studijuojantiems ir visiems, besidomintiems bausmių vykdymo problematika. Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia: https://www.teise.org/data/Mokslo-studija-probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf

Lietuvos Probacijos įstatymas probaciją apibrėžia kaip sąlyginę alternatyvą paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Šio tikslo turėtų būti siekiama įvairiomis Probacijos įstatyme nustatytomis priemonėmis, kurioms įgyvendinti Lietuvoje sukurta probacijos tarnybų sistema. Per metus į probacijos tarnybų registrą pastaruoju metu patenka maždaug 20 tūkst. asmenų, ir nors iš šio skaičiaus ne visiems paskiriama probacija formaliąją prasme (asmenys, kuriems ji buvo paskirta, sudaro maždaug pusę visų probacijos tarnybų registre buvusių asmenų), akivaizdu, jog darbas su šiais asmenimis turi būti kiek įmanoma veiksmingesnis.

Research study “Assessment of Probation Effectiveness” carried out by the researchers from the Law Institute of Lithuania dr. Gintautas Sakalauskas and Liubovė Jarutienė was presented during the Prison Department organized event “The possibilities of cooperation through scientific monitoring of the probation effectiveness”.

The aim of this research study is to assess measured used for the assessment of probation effectiveness in Lithuania, discuss their advantages and disadvantages, analyze key indicators of probation service, investigate models and criteria of assessment of probation effectiveness applied in foreign countries, as well as to provide recommendation on the assessment of probation system in Lithuania.

In the course of this study authors were analysing the legislation of probation and strategic planning, and also the statistical data of probation performance. In order to examine the experience of foreign countries, scientific publications, foreign legislation acts, statistical data and reports of probation services have been analysed.

The analysis covered the experience of six countries, i.e. Ireland, England and Wales, USA, Canada, New Zealand and Germany.

The researchers hope that this study will provide additional opportunities and measured to improve the effectiveness of probation system and its assessment in Lithuania, will be useful for researchers analyzing the penal system and practitioners working in it, as well as for student and anyone interested in the problems of the enforcement of sentences.

Lithuania Probation Ace define probation as a conditional alternative to imprisonment, i.e. conditional release or suspension of custodial sentence, which essentially implied offender supervision. The main purpose of is to ensure effective resocialization of probationers and reduce the rate of their recidivism. In order to gain this purpose, Lithuanian probation system applies various measures, which are specified in the Probation Act. Lithuanian probation services supervise about 20,000 persons a year. Although only nearly a half of these persons are the ones with suspension of custodial sentence or conditionally released, it is obvious that the effective probation services are at the best interest of both the sentenced persons and the whole society.

Tokį klausimą kėlė Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus projekto „Galimybių akademija“ renginio dalyviai. Kartu su kitais žinomais teisininkais renginyje diskutavo ir Lietuvos teisės instituto darbuotojas doc. dr. Igoris Bazylevas.

Dr. I.Bazylevas skaitė pranešimą „Mitai ir tikrovė“. Jame nagrinėtos organizuoto nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis sąsajos, prekybos žmonėmis reiškinio priežastys ir rizikos grupės, prostitucijos ir prekybos žmonėmis teisinės problemos ir jų sprendimo būdai.

Renginio organizatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos stengiamasi pabrėžti žmogaus teisės ir asmens apsaugą, tačiau realybė yra kitokia - nusikalstamame pasaulyje žmogus dažniausiai prilyginamas daiktui ir tampa viena vertingiausių prekių, kadangi priešingai nei narkotikų ir ginklų prekybos atvejai, šis verslas nereikalauja nei didelių investicijų, nei paiso valstybių sienų.

Prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, priverstiniam ir išnaudojančiam darbui, įskaitant ir seksualinį išnaudojimą, yra didžiausias žmogaus teisių pažeidimas, su kuriuo pastaruoju metu tenka kovoti visame pasaulyje. Renginio organizatoriai pateikia ekspertų skaičiavimus, kad prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje yra didžiausi tarp Baltijos valstybių, tačiau oficialios statistikos nėra dėl reiškinio latentiškumo.

This question was raised by the attendees in the event of Lithuanian Lawyers' Association Young Lawyers Division organised during the project "Academy of Possibilities”. Along with other prominent lawyers in the discussion also participated representative of the Law Institute of Lithuania dr. Igoris Bazylevas.

Dr. I. Bazylevas gave a report "Myths and Reality". It presented the interface between organized crime and human trafficking, causes and risk groups of human trafficking phenomenon also legal problems of human trafficking and prostitution as well as their solutions.

Human trafficking, especially of women and children, in order to use them for forced and exploiting work, including sexual abuse, is the greatest violation of human rights with which recently the entire world has to fight. Event organizers provided expert estimates that the scale of human trafficking Lithuania is the largest of the Baltic States, but there are no official statistics on the phenomenon because of its latency.

Lietuvos teisės instituto mokslininkės Linos Beliūnienės mokslo straipsnis „Tinkamo sąlygų pritaikymo užtikrinimo švietimo srityje sunkumai, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį“ publikuojamas leidinyje “Socialinių mokslų studijos” (tomas 7, numeris 2).

Įgyvendinant įtraukųjį švietimą, orientuojamasi į įvairius besimokančiuosius, siekiama jiems užtikrinti tinkamas sąlygas švietimo srityje. Tinkamo šių sąlygų pritaikymo neužtikrinimas neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, pripažįstamas diskriminacijos apraiška. Daugiausia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto praktikos klausimais, susijusiais su tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimo švietimo srityje užtikrinimu, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį, išryškino problemas, patvirtinamas ir tarptautiniu mastu, ir Lietuvoje.

Remiantis L.Beliūnienės nagrinėta tarptautine praktika, straipsnyje rekomenduojama didinti Lietuvos neįgaliųjų, taip pat turinčiųjų specialiųjų poreikių švietimo srityje, galimybes įgyti ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų prigimtinius gebėjimus.

Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvai reikalinga skirti pakankamus resursus įtraukiojo švietimo sistemos neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, vystymui. Rekomenduotina, kad valstybė reikšmingai padidintų savo pastangas tinkamai pritaikydama sąlygas neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, atsižvelgdama į jų individualius poreikius, teikdama jiems reikalingą paramą bendrojo lavinimo švietimo sistemoje, tęsdama mokytojų ir kito personalo mokymą, leidžiantį jiems dirbti įtraukiojo švietimo įstaigose.

 
Visą publikacijos tekstą galima rasti čia: https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/

Scientific article of Lina Beliūnienė, researcher from the Law institute of Lithuania “The problems of ensuring of reasonable accommodation requirement in education according to UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities” was recently published in the journal “Societal Studies” (Volume 7, Issue 2).

During the implementation of inclusive education, attention is given to different learners with intention to ensure appropriate conditions for education. Improper adjustment of these conditions in education for disabled people, as well as for people with special needs is recognized as a manifestation of discrimination.

According to the international practice analysis carried out by Lina Beliūnienė, her article recommends that Lithuania should increase the access to education in line with their inherent abilities for people with disabilities, including those with special needs for education. 

The full text of the publication can be found here: https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/

LTI Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslininkas Virgilijus Pajaujis dalyvavo tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Action) pavasario mokykloje „NOHA Spring School in Humanitarian Action“, kuri vyko Vengrijoje, Budapešte.

NOHA, Vilniaus universiteto ir ELTE universiteto organizuotuose NOHA pavasario mokyklos mokymuose mokslininkai įgijo žinių apie humanitarinės veiklos krizes ir iššūkius šių dienų kontekste, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių problematiką, civilių apsaugos, pabėgėlių ir jų teisių, migracijos klausimus.

Mokymų metu dalyviai kartu su Vengrijos nevyriausybinės organizacijos atstovais atliko praktinę-simuliacinę užduotį – parengė pabėgėlių integravimo į visuomenę sistemos projektą. Teorinės ir praktinės žinios, diskusijos su pranešėjais ir mokymų dalyviais praplėtė kompetenciją ir tarpdiscipliniškumą humanitarinės ir pabėgėlių teisės srityje.

NOHA pavasario mokykla skirta valstybės tarnautojams, vietinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams bei visiems besidomintiems šia sritimi. Mokykloje seminarus anglų kalba veda geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš visos Europos.

NOHA – tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas – plėtoti švietimą humanitarinės veiklos srityje. Pirmiausia siekiama didinti profesionalumą ir humanitarinių paslaugų teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką. Taip pat plėtojama NOHA akademijos sritis, apimanti įvairius profesinio rengimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuojantiems mokslininkams atlikti gilesnę humanitarinės veiklos analizę. Vilniaus universitetas, dalyvaudamas asociacijoje, jau suorganizavo vasaros mokyklą tarptautinės humanitarinės teisės tema, humanitarinės veiklos aktualijoms skirtą konferenciją, intensyvius kursus, atliko keletą tyrimų, nuolat siunčia dėstytojus ir studentus dalyvauti įvairiausiuose tarptautiniuose renginiuose dalyvauja organizuojant renginius su kitais Europos universitetais.

LIL Legal System Research Department researcher Virgilijus Pajaujis participated in the International Association of Universities NOHA (Network on Humanitarian Action) Spring school “NOHA Spring School in Humanitarian Action”, which took place in Budapest (Hungary).

During the NOHA Spring Training School organised by NOHA, Vilnius University and ELTE University researchers have gained significant knowledge in the humanitarian action crisis and the challenges in the context of the present day, as well as international humanitarian law and human rights issues, the protection of civilians, refugees and their rights and migration issues.

Įgyvendinant tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ Lietuvos teisės instituto mokslininkės Kroatijoje ir Ispanijoje vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams.

Mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir dr. Agnė Limantė mokymuose, kurių tema buvo „Santuokos nutraukimas ir tėvų pareigos“ (angl. „Divorce and parental responsibility“), aiškino apie Briuselio II a reglamento numatytos jurisdikcijos skyrybų bylose ypatumus bei reglamento taikymo praktiką ES valstybių teismuose. Mokymų dalyviams taip pat buvo pateiktos praktinės užduotys, padėjusios aiškiau įsisavinti medžiagą. Mokymuose, kurie vyko Ispanijoje, paskaitą skaitė LTI mokslininkė dr. Kristina Pranevičienė.

Šio projekto metu teisėjų ir kitų teisininkų mokymai vyks ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Šių metų birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje, vyks mokymai teisėjams ir jų padėjėjams tema „Vaikų grobimo bylų sprendimas“ (angl. „Dealing with Child Abduction Cases“).

2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. 2003 metų Europos Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, dar kitaip vadinamas reglamentu „Briuselis IIa“ – vienas sudėtingiausių privatinės šeimos teisės ES dokumentų, kuriame numatytos įvairios jurisdikcijos nustatymo, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės. Pastarosios yra gana nevienodai taikomos atskirose ES šalyse, todėl Projektu siekiama susisteminti ir įvertinti pasirinktų ES valstybių teismų praktiką, atskleisti pagrindines Briuselis IIa reglamento taikymo tendencijas ir parengti praktinį apibendrinimą, kaip konkrečios nuostatos taikomos teismuose (pvz., kokiais kriterijais remiantis atskirose valstybėse nustatoma „asmens įprastinė gyvenamoji vieta“).

Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas „Briuselis IIa“ sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams.

Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija.

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje.

Continuing the implementation of the international project "EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East" researcher from the Law Institute of Lithuania Agnė Limantė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and Kristina Pranevičienė together with foreign colleagues conducted trainings for judges, public officials and lawyers in Croatia and Spain. 

Researchers Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and Dr. Agne Limantė participated in the training on "Divorce and parental responsibility" during which they explained the Brussels IIa Regulation provided jurisdiction in divorce matters, regulation peculiarities and the practice of the EU Courts. Training participants were also given practical tasks that clearly helped to absorb the material, this training took place in Croatia. In the training which took place in Spain, participated LIL researcher Dr. Kristina Pranevičienė. 

During this project, the training will also take place in Lithuania on June 21 in Vilnius in the premises National Courts Administration. During this training the judges and their assistants will hear the lectures about "Child Abduction Cases Solution" (Eng. "Dealing with Child Abduction Cases"). 

At the end of 2015, the Lithuanian Law Institute in cooperation with foreign partners (University of Barcelona, ​​Spain; University of Milan-Bicocca, Italy; University of Rijeka, Croatia) has launched an international project" EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East". The purpose of the projects is to develop training materials and organise training events to facilitate uniformity in application of the EU legal instruments on civil judicial cooperation in family matters, or particular cross-border cases related to divorce and parental responsibility and to child abduction. A series of four practice-oriented events (in Lithuania, Croatia, Italy and Spain) will be focused on understanding basic concepts and developing legal and reasoning skills using real cases and hypothetical scenarios. 

In cooperation with the Law Institute of Lithuania as associate partners in the project are involved two national institutions: the National Courts Administration and the State Child Rights Protection and Adoption Service. 

The project is funded by the European Commission under the Justice program. Project completion is expected in the second half of 2017.

Lietuva, kaip vyresnioji partnerė, kartu su Austrija laimėjo Europos Sąjungos Dvynių projektą „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“, kurį įgyvendins geriausių Lietuvos ir Austrijos žmogaus teisių ekspertų komanda.

Vadovaujami Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, projekte dirbs žymiausi Lietuvos teisės mokslo ir praktikos ekspertai iš Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Vilniaus universiteto teisės fakulteto. Austrijai projekte atstovauja Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas. Šio dvejų metų trukmės projekto administracinį ir finansinį valdymą užtikrins Centrinė projektų valdymo agentūra. Europos Komisija projektui skiria 1,5 mln. eurų.

Lietuva aktyviai dalyvauja ES Dvynių programoje Ukrainoje. Nuo 2010 m. Lietuvos institucijos kartu su partneriais iš kitų ES šalių Ukrainoje dalijosi patirtimi teismų reformos, žemėtvarkos, transporto saugos klausimais. 2015 m. Lietuva pradėjo teikti paramą sanitarijos ir fitosanitarijos, konkurencijos bei muitų srityse. Šis projektas Ukrainoje – jau trečias laimėtas šiemet. 2016 m. Lietuva su Vokietija ir Lenkija Ukrainoje pradeda valstybės sienų valdymui gerinti skirtą projektą, o su Ispanija – padeda taikant Europos geležinkelio modelį.

Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Lietuva šioje ES programoje ekspertinę paramą teikia nuo 2004 m. ir yra laimėjusi 66 Dvynių projektų atrankas už beveik 55,5 milijonų eurų. Lietuvos įdirbis ES Dvynių programoje lenkia daugelio ES šalių narių pasiekimus, o Lietuvos institucijų patikimumas, patirtis ir ekspertizė vis labiau vertinama naudą gaunančiose šalyse bei tarp partnerių.

Proposal submitted by the Lithuania as lead member state in partnership with Austria has been selected to implement the project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)".

The project will be implemented by the Project Leader Seimas Ombudsman Augustinas Normantas together with leading research and practice experts from Law Institute of Lithuania, Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, State Data Protection Inspectorate and Vilnius University Faculty of Law. Austria is represented by the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights. The administrative and financial management of this two-year project will be ensured by the Central Project Management Agency. The project is funded by the European Commission with the budget of 1.500.000,00 EUR.

Lithuania is actively involved in the EU Twinning Program in Ukraine. Since 2010 institutions from Lithuania in cooperation with partners from other EU countries shared their experience of judicial reform, land management, transport safety in Ukraine. In 2015 Lithuania has started to provide support in the area of the sanitary and phytosanitary, competition and customs. This project in Ukraine – the third won this year. In 2016 Lithuania in partnership with Germany and Poland begins to implement the project in Ukraine with the aim to improve state borders management and in partnership with Spain – assist by applying European railway model.

European Commission funded EU Twinning program supports cooperation of similar institutions from different countries, strengthens the administrative capacities of beneficiaries and helps them to implement the necessary reforms. Lithuania in this EU program provides expert assistance since 2004 and has won 66 selections of projects worth nearly 55.5 million EUR. Lithuania‘s experience in the EU Twinning Program is ahead of many EU Member States and reliability, experience and expertise of Lithuanian institutions are valued among the beneficiary countries as well as among partners.

Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinyje „Baudžiamoji justicija ir verslas“ publikuoti du Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkų parengti straipsniai.

Šio leidinio straipsniai skirti probleminių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso klausimų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su ūkine veikla bei verslo santykiais, analizei. Prof. habil. dr. Gintaras Švedas leidinio pratarmėje pažymi, jog surinkti straipsniai bus įdomūs ir naudingi ne tik mokslininkams, studentams, bet ir baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus kuriantiems ir taikantiems specialistams, pareigūnams, taip pat visiems, besidomintiems baudžiamosios justicijos problemomis.

LTI direktorės dr. Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės dr. Gabrielės Juodkaitės-Granskienės bei LTI jaunesniojo mokslo darbuotojo Virgilijaus Pajaujo straipsnyje „Teismo eksperto pareigos, atsakomybė ir iš jos kylančios sankcijos. Lietuvos kontekstas Europos perspektyvoje“ bandoma palyginti nacionalinį ir tarptautinį teismo ekspertų veiklos reguliavimą, akcentuojant teismo eksperto pareigas ir kylančią atsakomybę. Mokslo darbe analizuoti Lietuvos procesiniai įstatymai, teismo ekspertizę reguliuojantys įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai bei jų atitiktis Europos veiksmingo teisingumo komisijos rekomendacijoms. Iš esmės straipsnyje daroma išvada, kad nacionalinė teisė atitinka tarptautinius standartus, tačiau pastarieji kiek plačiau reglamentuoja eksperto pareigų ir iš jų kylančios atsakomybės turinį.

LTI Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Michailovič ir LTI baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjas Mindaugas Girdauskas parengė straipsnį „Socialinio tyrimo išvada nagrinėjant baudžiamąsias bylas“. Jame siekiama atskleisti socialinio tyrimo išvados reikšmę nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir galimas kliūtis ją taikyti praktikoje. Šiam tikslui atliekant sisteminę teisinę analizę buvo vertinama, ar tinkamas yra teisinis socialinio tyrimo išvados naudojimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas reguliavimas ir kokios galimos šio reguliavimo taikymo problemos.

Straipsnio autoriai daro išvadą, kad socialinio tyrimo išvados itin retas taikymas nedera su norminiu požiūriu didele šios išvados reikšme atsižvelgiant į konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, baudžiamojo įstatymo nuostatas, suponuojančias baudžiamosios atsakomybės individualizmo svarbą. Nors teisės aktai yra gana išsamūs ir neturėtų būti laikomi kliūtimi taikyti socialinio tyrimo išvadą, minėtų principų įgyvendinimo neužtikrina galiojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Anot mokslininkų, teismas turėtų pavesti parengti socialinio turimo išvadą visada, kai kyla abejonių, ar kaltinamąjį pripažinus kaltu turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar šios bausmės vykdymas turėtų būti atidedamas.

Transformacinėse valstybėse administracinei justicijai išskirtinis dėmesys skiriamas dėl dviejų priežasčių – administracinių ginčų kokybės užtikrinimas yra svarbus žmogaus teisių apsaugos rodiklis bei ekonominio stabilumo ir ekonominės plėtros indikatorius. Tiek ekonominiu, tiek politologiniu požiūriu teisminės valdžios stiprinimas bei administracinės justicijos reformos yra vienas iš pereinamojo laikotarpio elementų.

Tokius teiginius išsakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime „Nauji iššūkiai administracinei justicijai transformacinėse valstybėse“, skaitytame tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Efektyvus teisingumas: iššūkiai ir prioritetai (administraciniams) teismams“. Konferenciją kartu su Lietuvos teisės institutu organizavoa Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba, Europos administracinių teismų teisėjų asociacija.

J.Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime išskyrė sisteminių elementų, kurie būdingi transformacinių valstybių administracinės justicijos reformoms. Pirmiausia ji paminėjo, jog daugelyje transformacinių valstybių pereinant į rinkos ekonomikos santykius administracinės justicijos reformai ne visada buvo skiriamas pagrindinis dėmesys. Sukūrus šiuolaikines demokratijos vertybes atitinkančias konstitucijas, pagrindinių administracinės teisės aktų priėmimas užsitęsdavo net iki dešimties metų.

Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad transformacinėse valstybėse kartu buvo keičiama administracinė procedūrinė teisė ir administracinė justicija. Šios dvi sritys negali būti reformuojamos atskirai, o sėkminga administracinės justicijos reforma negali būti be atskirų materialinės administracinės teisės elementų plėtojimo. Kitas labai svarbus elementas – siekiant apsaugoti tinkamą rinkos veikimą ir visuomenės interesus tobulinamas teisinis reguliavimas. Mokslininkės teigimu, viena iš aktualiausių problemų, kuri šiandien yra atvira ir neišspręsta daugelyje šios kategorijos valstybių - tai atsakomybės už administracinius deliktus taikymas ir jo taikymo pagrindas.

Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė dalyvavo Europos Sąjungos Dvynių projekto UA/47b „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“ (angl. Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus))atrankos posėdyje, kuriame buvo svarstomos projektui pateiktos paraiškos.

Paraišką šiam Europos Sąjungos Dvynių projektui Lietuva pateikė kartu su Austrija. Lietuvą šiame projekte kartu su Lietuvos teisės institutu atstovauja Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vilniaus universitetas bei Centrinė projektų valdymo agentūra. Austriją projekte atstovauja Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas.

Numatoma, kad sprendimas dėl Dvynių projekto UA/47b „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“ įgyvendinimo bus priimtas gegužės mėnesį.

Director of the Law Institute of Lithuania Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė attended the selection meeting of EU Twinning project UA/47b “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)”.

This EU Twinning project proposal was submitted by Lithuania in partnership with Austria. Lithuania is represented by the Law Institute of Lithuania together with the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, State Data Protection Inspectorate, Vilnius University and Central Project Management Agency. Austria is represented by the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights.

It is expected to have the decision on the implementation of the EU Twinning project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)” in May.