Siekiant pagerinti teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybę visoje Europos Sąjungoje (ES) ir tam parengti praktinius standartus, sėkmingai įgyvendintas projektas „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims (QUAL-AID)“.

Lietuvos teisės institutas (LTI), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos advokatūra kartu su partneriais iš Vokietijos ir Nyderlandų – Frankfurto prie Maino Gėtės universitetu ir Nyderlandų teisinės pagalbos tarnyba – šį projektą vykdė dvejus metus. Projektui buvo skirtas bendrasis ES finansavimas pagal „Teisingumo“ programą.

Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į naujausias tarptautinės bendruomenės pastangas siekiant pagerinti teisinės pagalbos kokybę. Europos Sąjungoje šiuo klausimu taip pat buvo atsiradę naujovių – projekto komandai teko atsižvelgti į naują Europos Sąjungos direktyvą dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms.

Projekto partneriai siekė pagerinti teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybę visoje ES ir tuo tikslu parengti teisinės pagalbos teikimui skirtus praktinius standartus bei kokybės vertinimo gaires. Be to, projekto partneriai siekė padidinti teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių ir teisinės pagalbos teikėjų gebėjimus užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą.

Projekto struktūrą sudarė trys darbų paketai. Pirmiausia projekto grupė atliko išsamų galiojančių teisės sistemų ir praktikos, kuria siekiama užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą baudžiamajame procese savo šalyse, vertinimą. Tam buvo analizuojami dokumentai, apklausti paslaugų gavėjai, atlikti interviu su suinteresuotaisiais asmenimis ir padaryta gaunamų skundų analizė. Be to, buvo suorganizuoti trys abipusio keitimosi informacija vizitai. Pagal šį darbų paketą 2017 m. lapkričio mėn. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu daugiau kaip iš 20 skirtingų šalių atvykę ekspertai pasidalijo savo žiniomis ir nuomonėmis.

Antrojo darbų paketo tikslas buvo parengti praktikos standartus ir teisinės pagalbos kokybės vertinimo gaires ES šalims. Pažymėtina, kad, siekiant patvirtinti projekto partnerių pirmines idėjas ir pagrįsti jas skirtingų Europos šalių ekspertų indėliu, buvo atliktas didelės apimties teisinės pagalbos kokybės tyrimas. 2018 m. birželio mėn. Frankfurte surengtas seminaras, kurio metu aptartos tyrimo išvados ir pasidalinta idėjomis ateičiai.

„Mūsų atliktas tyrimas buvo naudingas, nes leido pažvelgti į teisinės pagalbos sistemą iš įvairių pozicijų, – tiek kliento, kuris gauna pagalbą, tiek advokato, kuris ją teikia, tiek teisėjo ar prokuroro, kuris dalyvauja teisinės pagalbos teikimo procese, akimis. Tikėjomės didesnio klientų nusivylimo, tačiau, nors pasitaikė ir kritiško požiūrio, nemažai klientų teigiamai vertino teisinės pagalbos advokatus ir buvo patenkinti jų suteiktomis paslaugomis“, – apie atliktus darbus pasakoja tarptautinio projekto vadovas, LTI mokslininkas dr. Simonas Nikartas. 

Trečiąjį darbų paketą sudarė mokymų trijose projekte dalyvaujančiose šalyse organizavimas. Mokymuose Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose dalyvavo apie 90 dalyvių.

Plačiau su projekto rezultatais bei leidiniais galima susipažinti projekto puslapyje: http://qualaid.vgtpt.lt/lt

Daugiau informacijos apie atliktą projektą:
projekto vadovas dr. Simonas Nikartas tel. 8 5 2101665

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir dr. Petras Ragauskas parengė mokslo darbą „Atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje teisinis reguliavimas“, kuriame konstatuojama, kad Lietuvoje situacija dėl korupcijos privačiame sektoriuje kol kas tikrai nėra nepriekaištinga. 

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad teisinių įpareigojimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už korupciją privačiame sektoriuje, turi vos keli tarptautiniai ir supranacionaliniai teisės aktai. Tai yra Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (toliau – Pamatinis sprendimas), Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomas protokolas bei Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis.

Anot mokslininkų, Lietuva vis dar nėra tinkamai įgyvendinusi netgi tų ribotų dokumentų formuluojamų pareigų. Esminė problema susijusi su kyšininkavimo ir papirkimo subjekto apibūdinimu – nors pagal dokumentus korupcijos privačiame sektoriuje subjektu laikomas kiekvienas privataus sektoriaus subjekto darbuotojas, mūsų Baudžiamajame kodekse nustatoma, kad baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą ir papirkimą galima tik tuomet, kai darbuotojas turi administracinius įgaliojimus arba teisę veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas.

Prieštaravimą Pamatiniam sprendimui ir abiem minėtoms konvencijoms dar labiau pabrėžia tai, kad netgi šiuos kriterijus atitinkantys asmenys baudžiamojon atsakomybėn dažniau netraukiami nei traukiami. Nes remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, jų atstovaujamos darbovietės neatitinka ypatingos svarbos viešųjų interesų požiūriu testo.

Nors Lietuva dar neprivalo įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kyla sunkumų netgi dėl visiškai naujo Baudžiamojo kodekso 181¹ straipsnio, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavo naują veiką – šio straipsnio formuluotėje esančio manipuliavimo objekto apribojimas „profesionaliomis sporto varžybomis“ neatlaiko kritikos, nes netgi olimpinės žaidynės nelaikomos profesionaliomis sporto varžybomis.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, jog galima pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuva yra tinkamai įvykdžiusi Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomame protokole suformuluotus reikalavimus.

Visą mokslininkų darbą, kuris buvo atliktas vykdant Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, galima perskaityti čia.

Lietuvos įkalinimo įstaigose yra įsigalėjęs formalus požiūris į socialinę reabilitaciją – svarbu, kiek programų įvykdyta, kiek dalyvių dalyvavo, tačiau, specialistų teigimu, vadovybė retai domisi programų taikymo kokybe. Todėl socialinės reabilitacijos priemones taikantys įstaigų darbuotojai jaučiasi  nusivylę ir demotyvuoti.

Tokias išvadas pateikia Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Vaidas Viršilas  mokslo studijoje „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“.

Kaip rašo mokslininkai savo darbe, socialinės reabilitacijos priemonių praktinio pritaikymo tyrimas atskleidžia keletą esminių ydingų praktikų bei požiūrių, kurie komplikuoja efektyvų socialinės reabilitacijos specialistų darbą su įstaigose kalinčiais teisės pažeidėjais.

Mokslo tyrimuose pabrėžiama, kad priemonių ar programų adaptavimas savaime negarantuoja teigiamo rezultato ir neužtikrina efektyvumo. Įvairių priemonių ir programų diegimas pradedamas nuo palankios atmosferos organizacijoje, įstaigos kultūros kūrimo, tinkamų darbui sąlygų sudarymo.

Situaciją analizavę LTI mokslininkai daro išvadas, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose egzistuoja daugiau formalus požiūris į socialinę reabilitaciją, paremtas kiekybiniais rodikliais, vadovaujančios grandys itin retai domisi programų taikymo kokybe. Įkalinimo įstaigose susiklosčiusios praktikos tobulinimas laikomas šalutiniu įstaigos tikslu, kuriam visiškai pakanka formalaus įgyvendinimo. Visos įstaigų pajėgos yra koncentruotos atlikti nuteistųjų apsaugos ir priežiūros funkcijas, o socialinė reabilitacija taip ir lieka deklaratyviu ir daugiau nuo pačių darbuotojų iniciatyvos priklausančiu siekiu.

Mokslininkai savo darbe pateikė rekomendacijas, kaip, jų manymu, geriausia būtų spręsti susiklosčiusią situaciją. Kalėjimų departamentui mokslininkai rekomendavo sukurti arba tobulinti esamą socialinės reabilitacijos specialistų motyvavimo ir darbo įvertinimo sistemą. Parengti nuosekliu požiūriu paremtas dinaminės priežiūros taikymo metodologines rekomendacijas, suformuluoti diegimo vertinimo kriterijus bei laisvės atėmimo vietose atlikti dinaminės priežiūros diegimo vidinį auditą

Taip pat rekomenduojama įstatymuose suformuluoti socialinės reabilitacijos priemonių, skirtų laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekantiems asmenims, kompleksą bei pasirūpinti instrumentų, padėsiančių socialinės reabilitacijos specialistams dirbti su minėtais asmenimis, įsigijimu.

Besidomintys mokslininkų atliktu darbu visą studijos tekstą gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/01/Socialine-reabilitacija-laisves-atemimo-vietose.pdf

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvauja Budapešte vykstančioje konferencijoje  „Developments in Family Law-year by year“ . Konferenciją šeimos teisės tema organizuoja ELTE universitetas Budapešte. Šis renginys skirta aptarti šeimos teisės aktualijas skirtingose Europos valstybėse. Pranešimus konferencijoje skaitė profesoriai iš Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Lenkijos.

LTI mokslininkė dr. Agnė Limantė konferencijos dalyviams pristatė Lietuvos šeimos teisės naujoves bei aptarė naujausią teismų praktiką. Ypač daug susidomėjimo sulaukė naujasis Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame teismas nurodė, kad leidimas gyventi Lietuvoje turi būti suteiktas ir tos pačios lyties lietuvio sutuoktiniui, kai santuoka teisėtai sudaryta kitoje ES valstybėje.

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną mokslininkai ir teisės praktikai, susirinkę į konferenciją „Žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese aktualijos ir problematika“, nagrinėjo probleminius žmogaus teisių užtikrinimo aspektus vykdant baudžiamąjį teisingumą.

Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Kauno apygardos teismu, pranešimus skaitė Lietuvos teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto mokslininkai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūros atstovai, advokatai.

„Baudžiamajame procese atskiras žmogus ir jo turimų asmens teisių visuma gali būti paveikiama ypač aštriai, todėl taikant ultima ratio baudžiamojo poveikio priemones negali būti „pamestas“ žmogaus teisių apsaugos prioritetas nei teisėkūroje, priimant naujas teisės normas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę, nei ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, kada yra realus ribojančio pobūdžio teisės normų taikymas“, – kartu su Evaldu Gražiu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, ir prof. dr. Edita Gruodyte, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesore, prodekane mokslui, tardama sveikinimo žodį sakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Konferenciją pradėjo prof. dr. Armanas Abramavičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, ir doc. dr. Albertas Milinis, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas, advokatas, pranešimu „Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str.: teorija ir praktika“, kuriame aptarė kai kurias kelių eismo taisyklių pažeidimų kvalifikavimo, ypač esant sudėtingam priežastiniam ryšiui, problemas.

Prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorė, pranešime „Psichiškai nesveiko asmens teisė dalyvauti teismo posėdyje: ŽTK 5 straipsnio 1 dalies e punktas“ atkreipė dėmesį į praktikoje pasitaikantį pernelyg atsainų, nuvertinantį požiūrį į asmens, turinčio psichikos sutrikimų, teisę dalyvauti posėdžiuose, kuriuose sprendžiama dėl medicininių priemonių taikymo. Pasitaiko, kad tokie posėdžiai rengiami asmeniui nedalyvaujant, nors jis dėl savo sveikatos būklės galėtų dalyvauti. Pabrėžta, kad, dalyvaujant asmeniui, teismas turėtų geresnę galimybę priimti pagrįstą sprendimą.

Dr. Skirmantas Bikelis, Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, pranešime „Įrodinėjimo problematika bylose dėl neteisėto praturtėjimo“ pristatė atlikto teismų praktikos taikant BK 189¹ straipsnį tyrimo rezultatus, taip pat išdėstė alternatyvaus šiam straipsniui civilinės konfiskacijos proceso pagrindinius požymius, dėl kurių diskutuojama rengiant Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymą, nurodė galimas rizikas praktikoje, taikant šį naują teisinį institutą.

Doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, pristatė kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbuotojais Mindaugu Girdausku ir Svetlana Melničenko parengtą apžvalgą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktuali praktika dėl žmogaus teisių užtikrinimo baudžiamajame procese“.

Dr. Laurynas Pakštaitis, Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas, advokatas, skaitė pranešimą „Neapibrėžtas kriminalizavimas: valstybės interesas, teisėti lūkesčiai, žmogaus teisės“, kuriame atkreipė dėmesį į pernelyg didelį finansinius nusikaltimus apibrėžiančių normų lankstumą, kuris leidžia praktikai, ligi byla pasiekia kasacinę instanciją, deja, interpretuoti baudžiamosios atsakomybės ribas pernelyg laisvai ir plačiai.

Lekt. dr. Egidijus Losis, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius, advokatas, pranešime „Rungimosi principo įgyvendinimo problematika baudžiamajame procese“ pateikė ne vieną bylų pavyzdį, kai buvo kilę labai diskutuotinų neteisėtai gautų duomenų (įrodymų) panaudojimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį atvejų.

Lekt. Olegas Šibkovas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas pranešime „Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga Lietuvoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES nuostatų įgyvendinimo aspektu“ nurodė problemas, kylančias dėl uždelsto nusikaltimų aukos pripažinimo nukentėjusiuoju ir su tuo susijusius aukos teisių užtikrinimo probleminius aspektus.

Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė konferencijos dalyviams pristatė pranešimą „Nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo praktinės problemos baudžiamajame procese“. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad neturime vieno bendro sąvado, kuriame nuosekliai ir išsamiai būtų aprašyta vaiko apklausos procedūra, apklausos eiga, taktika, pasirengimas apklausai ir specialistų, dalyvaujančių apklausoje, funkcijos. Taip pat prokurorė akcentavo, kad baudžiamajame procese nėra aiškiai apibrėžtas psichologo statusas, kalbėjo apie kitas nepilnamečio teises užtikrinti trukdančias problemas.

Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotoja Laura  Rimšaitė tarptautiniame leidinyje „Energy Policy“ paskelbė mokslo straipsnį „Korupcijos rizikos mažinimas energetikos sektoriuje: problemos ir iššūkiai“ (angl. Corruption risk mitigation in energy sector: Issues and challenges).

Mokslininkė savo darbe nagrinėja energetikos sektoriuje kylančios korupcijos problemas ir jų priežastis – šios labai priklauso nuo energijos išteklių, taip pat nuo monopolistinio įmonių ar politinių sprendimų pobūdžio. Pasitaiko atvejų, kai dėl rinkos specifikos viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės keičiasi tarpusavyje informacija, susitaria dėl kainų dydžio, todėl nukenčia galutiniai vartotojai, nes jiems tenka mokėti didesnę kainą.

L. Rimšaitė šioje publikacijoje siekė išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, atsirandančius dėl korupcijos energetikos sektoriuje, bei atskleisti konkurencijos įstatymų ir korupcijos reguliavimo sąsajas.

Mokslininkė straipsnyje pateikia išvadas, jog korupcija atsiranda dėl šio sektoriaus ypatumų – ribotų išteklių, politikos ir viešųjų pirkimų. Šis tyrimas itin reikšmingas, nes energijos ištekliai yra labai svarbūs kasdieniam gyvenimui, o monopolinės įmonės rinkoje nulemia dideles kainas vartotojams. Siekiant užkirsti kelią korupcijai mokslininkė rekomenduoja didinti skaidrumą ir daugiau dėmesio skirti korupcijos prevencijai, ypač tose srityse, kurios yra svarbios daugumai žmonių.

Mokslininkės publikacija skelbiama čia: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0301421518307201?dgcid=author

Laura Rimšaitė, working at the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), published a scientific article “Corruption risk mitigation in energy sector: Issues and challenges” in the international publication “Energy Policy”.

The researcher analyses the corruption problems in the energy sector and explores their causes. These highly depend on energy resources as well as the monopolistic nature of the undertakings or political decisions. Due to market specifics undertakings participating in public procurement tenders exchange information with one another and agree on prices, thus making end-users suffer because they have to pay a higher price.

The publication by Ms. Rimšaitė aims at analysing and evaluating the factors caused by corruption in the energy sector, as well as revealing the interconnection between competition laws and corruption regulation.

The researcher’s conclusions reveal that corruption occurs due to the specifics of the sector: limited resources, policy and public procurement. This research is highly significant because energy resources are very important for daily life and monopolistic undertakings in the market cause high prices for end-users. The researcher recommends preventing corruption through increased transparency and focus on corruption prevention, in particular in those areas that are relevant to the majority.

The researcher’s article is published here: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0301421518307201?dgcid=author