NUSIKALTIMO PADARYMO PRIEMONIŲ KONFISKAVIMO PROBLEMATIKA BYLOSE DĖL NEATSARGIŲ NUSIKALTIMŲ (97)
Straipsnyje keliamas klausimas – kiek pagrįstas nusikaltimo padarymo priemonės sąvokos aiškinimas, neleidžiantis šio nusikaltimo požymio nustatyti nusikaltimuose, padarytuose dėl neatsargumo, ir atitinkamai priemonės konfiskuoti.
NUSIKALTIMO PADARYMO PRIEMONĖS DALIES KONFISKAVIMAS AR JOS VERTĖS DALIES IŠIEŠKOJIMAS IŠ PROPORCINGUMO PRINCIPO PERSPEKTYVOS (96)
Straipsnyje pristatomas platesnis, nei Lietuvoje kol kas įprasta, sprendimų dėl nusikaltimo padarymo priemonės konfskavimo spektras. Pateikiami pavyzdžiai ir argumentai, kokiose situacijose ir kodėl su teisingumo ir proporcingumo principais labiau derėtų ne vienas iš kraštutinių tradicinių sprendimų – nekonfskuoti nusikaltimo padarymo priemonės (jos vertės) arba ją konfskuoti visa apimtimi, bet proporcingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso ir kaltininką (ir jo šeimą) baudžiančios naštos apimties išlaikantis sprendimas – konfskuoti dalį nusikaltimo padarymo priemonės ar jos vertės.
NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS KRIMINALINĖJE ŽVALGYBOJE SAMPRATA IR ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS (93)
Straipsnyje nagrinėjamos nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje sampratos bei įgyvendinimo problemos.
NUSIKALSTAMOS VEIKOS TYRIMO IŠLAIDŲ PRITEISIMO IŠ KALTININKO GALIMYBIŲ TEISINIS ĮVERTINIMAS (74)
Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, be jam paskirtos bausmės ar kitų baudžiamųjų arba auklėjamųjų priemonių, dažniausiai turi atlyginti ir savo veika padarytą žalą. Šiuo metu Lietuvoje iš kaltininko reikalaujama atlyginti tik su konkrečia nusikalstama veika susijusią tiesioginę žalą. O štai kai kuriose užsienio valstybėse jau šiuo metu egzistuoja praktika, kad nusikaltėlis turi atlyginti ne tik konkrečia veika padarytus nuostolius, bet ir kai kurias su jo veikos tyrimu susijusias išlaidas. Pasigirsta siūlymų tokią praktiką taikyti ir Lietuvoje. Šiame straipsnyje nagrinėjama užsienio šalių susijusi praktika, iškylančios teisinės problemos bei analizuojama, ar galimybė nustatyti pareigą nusikaltėliui atlyginti jo padarytos veikos tyrimo išlaidas suderinama su galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, konstitucinėmis nuostatomis bei bendraisiais teisės principais.
NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMAS (?) BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE DĖL GYVYBĖS ATĖMIMO IR SUNKAUS SVEIKATOS SUTRIKDYMO (74)
Studijoje siekiama atsakyti į klausimą – kokio dydžio piniginės sumos už neturtinę žalą sunkaus sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo bylose laikytinos teisingomis. Ieškant atsakymo į šį klausimą, teko kritiškai įvertinti tokių sumų paskirtį, jų dydžio nustatymo principus ir iš jų išplaukiančius piniginių sumų dydžių nustatymo kriterijus, specifinius šio dydžio apskaičiavimo metodologinius klausimus. Studijoje apibendrinama pastarųjų metų Lietuvos teismų praktika sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo bylose, remiamasi kitų Europos Sąjungos valstybių teismų praktikos tyrimais. Studijoje pateikiamos metodologinės neturtinės žalos sunkaus sveikatos sutrikdymo ir gyvybės atėmimo bylose apskaičiavimo rekomendacijos ir šių dydžių gairės.
NETEISĖTO DISPONAVIMO SPORTE DRAUDŽIAMOMIS MEDŽIAGOMIS IR METODAIS KRIMINALIZAVIMO PROBLEMOS (70)
Straipsnyje analizuojama neteisėto disponavimo dopingu (sporte draudžiamomis medžiagomis ir metodais) samprata, teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei mokslinius biomedicininius ir kriminologinius tyrimus, analizuojamas minėtų veiksmų pavojingumas bei paplitimas, nubrėžiamos kriminalizavimo gairės Lietuvos Respublikai ir siūlomi konkretūs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymai bei pakeitimai.
NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS YPATUMŲ PRASMĖ (81)
Straipsnyje analizuojami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų būtinumą lemiantys asmens biologinio ir socialinio brendimo procesai, auklėjamųjų priemonių ir bausmių taikymo nepilnamečiams praktika, bendrosios baudžiamosios atsakomybės ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės santykis, tarptautiniai nepilnamečių justicijos standartai, vykstančios politinės diskusijos, ieškoma atsakymo į klausimą, ar proporcingai pagal esamą socialinę brandą reaguojama į nusikalstamą jaunimo elgesį ir kokiomis kryptimis reikėtų ieškoti didesnio šios reakcijos adekvatumo.
NAUJI JURIDINIO ASMENS BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS KRITERIJAI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJE (96)
Straipsnyje analizuojami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijų pokyčiai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 str. pakeitimus. Darbe aptariamas šių teisės normų pakeitimais įtvirtintas Lietuvos teisei naujas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės modelis, svarstoma, kiek būtini ir svarbūs šie pakeitimai, kokias naujas galimybes ir problemas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymui jie atnešė. Straipsnyje taip pat aptariami išoriniai politiniai ir vidiniai teisiniai veiksniai, turėję įtakos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pokyčiams nacionalinėje teisėje.
MINIMALAUS BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS AMŽIAUS PROBLEMA: LYGINAMIEJI TEISINIAI IR KRIMINOLOGINIAI ASPEKTAI (64)
Straipsnyje analizuojama minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus nustatymo problematika, pristatoma Europos šalių praktika, aptariami kriminologiniai aspektai. Šis straipsnis – tai mėginimas reaguoti į pastarąjį pusmetį Lietuvoje vykusią diskusiją apie tai, ar reikia mažinti minimalų baudžiamosios atsakomybės amžių. Apibendrinant daroma išvada, jog tarptautinėse rekomendacijose siūloma į jaunimo ir pačios visuomenės interesus orientuota laikysena neleidžia priimti vienadienių ir gilesne analize nepagrįstų sprendimų.
MEDIACIJOS ĮGYVENDINIMAS PROBACIJOS TARNYBOSE LIETUVOJE (92)
Straipsnyje analizuojama mediacijos baudžiamojoje justicijoje Lietuvoje praktika – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos projekto „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ vykdymas.