KRITINĖ KRIMINOLOGIJA KONTINENTINĖJE EUROPOJE: IŠTAKOS IR PAGRINDINĖS IDĖJOS (57)
Straipsnyje pateikiama bendra kritinės kriminologijos apžvalga, aiškiau įvardijant jos ištakas Jungtinėse Amerikos valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir kontinentinėje Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas kritiniam kriminologiniam diskursui, susiformavusiam XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose kontinentinėje Europoje. Straipsnyje išryškinamos pagrindinės kritinės perspektyvos mintys, tai – dekonstrukcija ir abolicionizmas, taip pat pristatomos Olandijos kriminologų: W.Bongerio, W.Bianchi ir L.Hulsmano, dirbusių ir dirbančių kritinėje perspektyvoje mintys.
GALINGŲJŲ NUSIKALTIMAI: TARPDALYKINIS ATVEJIS ANTIKRIMINOLOGIJAI (67)
Šiame straipsnyje noriu parodyti, kad nusikaltimų, kuriuos padaro galingieji, studijos gali padėti atgaivinti kritinę kriminologinę analizę ir diskursus. Mano manymu, šis specifinis tyrimų laukas gali leisti susipažinti su tam tikrais antikriminologiniais momentais ir išplėtoti antikriminologinius teiginius. Kalbėdamas apie antikriminologinius momentus ir teiginius, paprasčiausiai turiu galvoje tas smulkias revoliucijas ir tuos lūžius mūsų disciplinos paradigmoje, kurie sukelia laikinas disciplinos krizes. Vėliau jie lėtai absorbuojami ir taip praturtina pačią discipliną. Aš manau, kad didžiausios tokių krizių sukėlėjos yra: diferencijuotų asociacijų, etikečių klijavimo teorijos ir feministinė kriminologija.
BENDRUOMENĖS VAIDMUO NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOJE: UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIES ANALIZĖ (72)
Straipsnyje, remiantis užsienio šalių moksliniais tyrimais, analizuojamas bendruomenės (bendruomeniškumo) prevencinis poveikis nusikalstamumui. Remiantis kriminologinėje literatūroje vyraujančia vietos bendruomenės samprata bendruomeniškumo vaidmuo vertinamas per neformalios nusikalstamumo socialinės kontrolės prizmę. Nagrinėjama įvairių bendruomenėje egzistuojančių socialinių ir kultūrinių veiksnių sąveika su neformalia socialine kontrole. Straipsnyje pateikiama užsienio mokslininkų tyrimais grįsta analizė, atspindinti kritinį ir alternatyvų požiūrius į vyraujančias teorines prielaidas dėl bendruomeniškumo vaidmens mažinant nusikalstamumą ir netvarką.
ATKURIAMOJO TEISINGUMO PRIEMONIŲ TAIKYMAS MOKYKLOSE (88)
Straipsnyje analizuojamas atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose. Mokykla yra vieta, kurioje dažnai kyla įvairių konfliktų ir kurioje konfliktams spręsti gali būti pasirenkami nekonstruktyvūs sprendimo būdai: agresija, smurtas, patyčios. Dažniausias atsakas į tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas. Tačiau baudimas nėra efektyvi reakcija į konfliktines situacijas. Ji dažniausiai neskatina suvokti tokio elgesio priežasčių ir ieškoti konflikto sprendimo. Straipsniu siekiama parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo priemonėmis, ypač vienu iš atkuriamojo teisingumo modelių – mediacija, galima efektyviai spręsti konfliktinio elgesio problemas mokyklose ir kodėl atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas būtų svarbus ir Lietuvos mokyklose.
AR PRASMINGA PROBACIJOS TARNYBŲ DARBĄ VERTINTI PAGAL PROBUOJAMŲJŲ RECIDYVĄ? (86)
Straipsnyje analizuojama probacijos tarnybų veiklos esmė ir keliamas klausimas, kodėl jų veiklą linkstama vertinti pagal registruotą jų klientų recidyvinį nusikalstamą elgesį: ar jis išties parodo probacijos kokybę ir veiksmingumą, ar jį įmanoma metodiškai tiksliai pamatuoti, ar jis tėra tik mažai ką sakantis santykinis skaičius? Straipsnio pabaigoje pateikiami probacijos organizavimo veiksmingumą ir kokybę objektyviau parodantys kriterijai, kuriuos probacijos tarnyboms svarbu susikurti pačioms, ieškant tokių rodiklių, kurie leistų objektyviau į(si)vertinti savo veiklą ir plėtoti gerosios praktikos pavyzdžius.
15–17 AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ DELINKVENTINIS ELGESYS IR VIKTIMIZACIJA LIETUVOJE (62)
Straipsnyje pateikiami tarptautinio jaunimo delinkventinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (International Self-Report Delinquency Study (ISRD-2)) pirmojo (nacionalinio) etapo rezultatai. Remiantis gautais duomenimis, analizuojami Lietuvos moksleivių delinkventinio elgesio ir viktimizacijos aspektai. Pateikiami duomenys apie delinkventinio (nusikalstamo) elgesio, viktimizacijos paplitimą bei struktūrą, nagrinėjamas ryšys tarp delinkventinio elgesio ir viktimizacijos bei tokių socialinių – demografinių veiksnių kaip amžius, lytis ir gyvenamoji vieta. Tiriama nuostatų smurto atžvilgiu ir asmeninės savikontrolės įtaka delinkventinio elgesio ir viktimizacijos rodikliams, taip pat analizuojami duomenys, leidžiantys atskleisti ir patikrinti socializacijos bei socialinės kontrolės agentų (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) vaidmenį formuojantis paauglių delinkventinio elgesio dėsningumams.
VIEŠASIS INTERESAS IR TEISĖTI LŪKESČIAI POLITINIŲ PARTIJŲ FINANSAVIME: BENDRIEJI IR SPECIFINIAI ASPEKTAI (87)
Viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių identifikavimo bei balansavimo tematika gali būti analizuojama ir nuolat aktualizuojama įvairiose teisėkūros srityse, tarp jų – politinių partijų finansavimo reglamentavime. Šis teisės sistemos posistemis pasižymi neįprastai dinamiška raida ir jos kaita, ypač juridinių asmenų aukų eliminavimu, gyventojo pajamų mokesčio fiksuotos procentinės dalies skyrimo instrumentalizavimu, juo labiau kasmetinių valstybės biudžeto dotacijų didinimu. Šiais ir kitais aspektais pasireiškianti partijų finansavimo skaidrumo ir patvarumo siekiamybė gali būti nevienareikšmiškai vertinama būtent viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių prieigos (su tuo susijusios apibrėžties, tipologijos) požiūriu. Šios analizės tikslas – susieti bendruosius viešojo intereso, taip pat teisėtų lūkesčių sampratos probleminius aspektus ir jų specifinius atspindžius dualistinio pobūdžio partijų finansavimo (privačiomis ir viešosiomis lėšomis) reglamentavime.
VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS GRUPĖS IEŠKINIU: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS (87)
Šiame straipsnyje analizuojama, kaip teisėtų lūkesčių ir viešojo intereso koncepcijos apibrėžiamos (ar neapibrėžiamos) nacionalinėje Vengrijos teisėje. Vėliau apibūdinama teisėtų lūkesčių ir susijusių nuostatų apsaugos sistema viešojoje teisėje. Paskutiniame skyriuje apibūdinamas teisėtų lūkesčių apsaugos mažėjimas pastaraisiais metais.
TEISĖTŲ LŪKESČIŲ IR VIEŠŲJŲ INTERESŲ SANKIRTA VENGRIJOJE (87)
Šiame straipsnyje analizuojama, kaip teisėtų lūkesčių ir viešojo intereso koncepcijos apibrėžiamos (ar neapibrėžiamos) nacionalinėje Vengrijos teisėje. Vėliau apibūdinama teisėtų lūkesčių ir susijusių nuostatų apsaugos sistema viešojoje teisėje. Paskutiniame skyriuje apibūdinamas teisėtų lūkesčių apsaugos mažėjimas pastaraisiais metais.
TEISĖS AKTŲ KODIFIKAVIMO PRIELAIDOS LIETUVOJE (74)
Mokslo studijoje analizuojamos teisės aktų kodifikavimo Lietuvoje prielaidos. Šis klausimas Lietuvos teisės doktrinoje nagrinėtas fragmentiškai, o teisės aktų sisteminimas vyksta gana chaotiškai. Studijoje nuodugniai aptariama kodifikavimo samprata, šiam procesui būdingi požymiai, eiga bei apimtis, kodifikavimo tikslai, priežastys, bei kodifikavimo poreikį rodantys indikatoriai. Nemažai dėmesio skiriama ir teisės kodifikavimo istorinės raidos analizei, aptariama užsienio valstybių patirtis kodifikuojant teisę. Atliktos analizės kontekste tiriamos ir atskirų Lietuvos teisės sričių kodifikavimo perspektyvos.