Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinti pernelyg abstraktūs atskirų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų apibrėžimai sukelia ne­aiškumų dėl jų vietos kriminalinės žvalgybos sąvokų sistemoje ir sudaro prielaidas pažeidinėti žmogaus teises.

Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Tarasevičius savo moksliniame straipsnyje „Teisėsaugos institucijų užduotis kriminalinėje žvalgyboje” (angl. “An Assignment of a Law Enforcement Institution in Criminal Intelligence”).

P.Tarasevičius straipsnyje nagrinėja teisėsaugos institucijų užduoties teisinę prigimtį bei sampratos problemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisėsaugos institucijų užduoties santykio su kitais savo turiniu labai panašiais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais nustatymui. Straipsnyje keliami klausimai dėl teisėsaugos institucijos užduoties įtvirtinimo Kriminalinės žvalgybos įstatyme tikslingumo bei jos teisinio reglamentavimo tinkamumo. Tyrimų metu naudojami duomenys, gauti apklausus kriminalinės žvalgybos ekspertus bei teismų praktikos analizės rezultatai.

Mokslininkas pateikia išvadas, kad 2012 metais Seimo priimtame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinto kriminalinės žvalgybos veiksmų kaip vienos iš pagrindinių kriminalinėje žvalgyboje vartojamos sąvokos apibrėžimo, o tai rodo šios srities teisinio reglamentavimo trūkumus.

Perdaug sudėtingas teisėsaugos institucijų užduoties, kaip informacijos gavimo būdo, apibrėžimas, neleidžiantis aiškiai suprasti jo esmės bei nepakankamai aiškus jo teisinis reglamentavimas gali turėti tiesioginės įtakos jos praktiniam naudojimui. Kai praktiniai darbuotojai nesupranta, kaip taikyti įstatymą ir ką jis reglamentuoja, tai sąlygoja galimus žmogaus teisių pažeidimus, daro išvadą mokslininkas.

Visą mokslinės publikacijos tekstą galima rasti naujausiame Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2016/09/P.-Tarasevicius-2016_1-4.pdf.

Lietuvos teisės institutas 2016 m. rugsėjo 15 d. 9 val. Teisingumo ministerijos konferencijų salėje organizuoja baigiamąją mokslinio projekto konferenciją „Neteisėta cigarečių apyvarta: situacija ir kontrolės iššūkiai“.

Nuo 2014 m. Lietuvos teisės instituto mokslininkai vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“. Šiuo projektu siekiama visapusiškai ištirti neteisėtą akcizinių prekių apyvartą kaip socialinį reiškinį ir šiame kontekste įvertinti Neteisėtos akcizinių prekių apyvartos kontrolės priemonių sistemos efektyvumą, proporcingumą, taip pat šios sistemos nuoseklumą.

Pirmoje konferencijos dalyje Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatys šio projekto rezultatus. Antroje dalyje Vyriausybės kanceliarijos, muitinės ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovai pasidalins įžvalgomis apie cigarečių neteisėtų srautų dinamiką, bendrai šešėlinės ekonomikos ir jos kontrolės tendencijas, rūkymo paplitimo ir jo kontrolės tendencijas ir problemas.

Konferencijos programą galima rasti čia.

Norintys dalyvauti gali registruotis paspaudę šią nuorodą. Registracija vykdoma iki rugsėjo 14 d. 12 val.

Daugiau informacijos:

Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas

8 699 04294

Lietuvos teisės instituto (LTI) tyrėjas Virgilijus Pajaujis dalyvavo Budapešto Centriniame Europos universitete vykusioje konferencijoje "Jaunosios teisininkų kartos požiūris" (angl."Fresh from Law School: Voices of a New Generation").

Rugpjūčio pabaigoje vykusioje konferencijoje LTI mokslininkas skaitė pranešimą „Suėmimas teisės į laisvę ir apsaugą kontekste“  (angl. „Prie-trial Detention in the Light of the Right to Liberty and Security“). Pranešime buvo pristatyti preliminarūs tyrimo rezultatai, gauti vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą „Siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė“. Tyrėjas konferencijoje analizavo suėmimo taikymo pagrindų ir jų argumentavimo išsamumo problematiką nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

Šio projekto metu bus siekiama išskirti suėmimo taikymo problemas ir geriausių praktikų pavyzdžius septyniose Europos šalyse - Austrijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Airijoje ir Nyderlanduose. Bus tiriama kardomųjų priemonių taikymo praktika, alternatyvų suėmimui taikymo galimybės, suėmimo taikymo pagrindų interpretavimo klausimai. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/tyrimai/suemimas/

Virgilijus Pajaujis, researcher at the Law Institute of Lithuania, participated in the international summer conference “Fresh from Law School: the Voices of a New Generation” organized by the Department of Legal Studies of Central European University (CEU) in Budapest (Hungary) at the end of August. The aim of the conference was to provide a platform for young lawyers to present and discuss their research papers on current topics on international business law, human rights and constitutional law in English, with an international audience at CEU.

During the panel of “Criminal Justice in the 21^st Century”, the researcher gave a presentation on “Pre-trial Detention in the Light of the Right to Liberty and Security” focusing on the analysis of the sufficient reasoning of the grounds of pre-trial detention in the practice of national courts and the European Court of Human Rights. The case-file review demonstrated high numbers of abstract, general and formulaic form of argumentation instead of a concrete and correspondent way of proving the necessity of pre-trial detention.

The research results, presented in the conference, have derived by implementing the project, funded by the European Commission, “Towards Pre-trial Detention as Ultima Ratio”. This project aims at exploring and analyzing pre-trial detention practice, especially different ways of reducing the use of pre-trial detention in seven European jurisdictions (Austria, Germany, Romania, Belgium, Lithuania, Ireland and the Netherlands). It is, on the one hand, focused on the human rights situation of the suspects who in principle should benefit from the presumption of innocence. On the other hand, it addresses the views and needs of the judiciary, which also depends on available alternatives as well as on other obstacles they experience with respect to the avoidance of pre trail detention.

Please find further information regarding the project on the following link: https://teise.org/en/lti-veikla/tyrimai/suemimas/.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti.

Tokią išvadą apie EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus ir aštrius kampus pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas, skaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos žmogaus teisių teismo priežiūros“.

Vilniuje vykusi tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija sulaukė ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, bet ir nemažai teisės srities autoritetų iš įvairių šalių – konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo net trys EŽTT teisėjai Paul Mahoney (Jungtinė Karalystė), Iulia Antoanella Motoc (Rumunija), Egidijus Kūris (Lietuva). Konferencijoje pranešimą skaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, aukščiausios instancijos teismų teisėjai. Konferenciją Lietuvoje organizavo Prezidentūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos teisės institutas. 

Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas savo pranešime analizuodamas EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus akcentavo, kad panašumų yra daug: iš esmės sutampa tikslas - sąveika tarp nacionalinių bei nacionalines ribas peržengiančių teismų ir bendradarbiavimas tarp jų. Nors ESTT prejudicinio sprendimo atveju "konstitucinio" vaidmens tikslas iš esmės nėra postuluojamas, galima sutikti vertinimų, kad jis praktiškai sukuria atitinkamą efektą. Tad čia sugretinimas taip pat atrodo įmanomas.

Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir ESTT veikia visiškai skirtingai suvokiamo subsidiarumo kontekste: EŽTT tik papildo pačių valstybių pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ESTT yra visiškai atsakingas už tinkamą ir vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą. Todėl kreipimasis į ESTT yra privalomas, o kreipimasis į EŽTT, atvirkščiai, įmanomas tik kai kreipiasi tie patys galutinės instancijos teismai. Taigi, EŽTT yra tik "kraštutinė gynybos priemonė", o ESTT tikslas - ES teisės viršenybės užtikrinimas ir vienodas aiškinimas bei taikymas "dabar ir visuomet". Taip pat skiriasi ir teismų išreiškiamos nuomonės privalomumas. Todėl mokslininkas pranešime padarė išvadą, jog šių dviejų institutų susieti nederėtų.

Konferencijoje pranešimus skaitę EŽTT teisėjai diskutavo apie europinę patirtį žmogaus teisių srityje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką demokratiniams procesams. Nacionalinių teisimų teisėjai palietė nacionalinės aprėpties temas – EŽTT praktikos įtaka Lietuvos Konstituciniam Teismui, dialogą tarp EŽTT ir Lietuvos teismų, Lietuvos administracinių teismų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvenciją.

 Konferencijos organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba (finansavimo sutarties numeris MOR-28/2016).

Consultative opinion of the European Court of Human Rights (ECHR) and the preliminary decision of the European Court of Justice (ECJ) may seem similar and most of their objectives – compatible. However there are significant differences that prevent them from being connected closely.

This conclusion regarding the common objectives and sharp corners of the ECHR advisory opinion and ECJ preliminary decision was made by Petras Ragauskas, researcher at the Law Institute of Lithuania, during his presentation at the international conference “Implementation of the European Convention on Human Rights – interplay between subsidiarity and supervision by the Strasbourg Court”.

International scientific – practical conference was held in Vilnius and received greeting from President Dalia Grybauskaitė. A number of authorities in the field of law from various countries made presentations and discussed at the conference: three judges of the ECHR Paul Mahoney (United Kingdom), Iulia Antoanella Motoc (Romania), Egidijus Kūris (Lithuania), Minister of Justice Juozas Bernatonis, other judges of the courts of final instance. The conference was organized by the Office of the President, the Ministry of Justice, the representative of the Lithuanian government in the ECHR, Vilnius University Faculty of Law and the Law Institute of Lithuania.

In his presentation, researcher from the Law Institute of Lithuania Petras Ragauskas analyzed common objectives of the ECHR advisory opinion and ECJ preliminary decision. He emphasized that there are many similarities: essentially the same purpose – the interaction and cooperation between national courts and the ones that are crossing national boundaries. Although the role of the ECJ preliminary decision in the case of “constitutional” is not postulated, assessments can be found that it practically created a corresponding effect.  So the juxtaposition also seems possible.

However the researcher pointed out that the ECHR and the ECJ operates in the context of the completely differently perceived subsidiarity: ECHR only complements the efforts of states to ensure human rights, while the ECJ are fully responsible for the proper and equal application and interpretation of the European Union law.  Therefore the appeal to the ECJ is mandatory and the appeal to the ECHR, in contrast, is only possible by the courts of final instance. Thus, the ECHR is only a last resort of defense and the purpose of ECJ – ensuring the primacy of EU law, as well as equal interpretation and application “now and always”. Therefore researcher made a conclusion that these two institutions should not be linked.

The judges of ECHR discussed the European experience in the field of human rights as well as the influence of the European Convention on Human Rights on democratic processes. Judges of national courts touched the topics of national coverage – the influence of ECHR practice on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the dialogue between the ECHR and the Lithuanian courts, the role of Lithuanian administrative courts in the implementation and development of the European Convention on Human Rights.

The conference is funded by the Research Council of Lithuania (Contract No. Mor-28/2016).

2016 m. rugpjūčio 25 d. Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė ir Lietuvos teisės instituto direktorė doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė  pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Pasirašytas dokumentas užtikrins bendradarbiavimo tarp Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto tęstinumą rengiant ir įgyvendinant  bendrus projektus, organizuojant renginius ar atliekant įvairius mokslinius tyrimus ir kitas veiklas, kuriomis siekiama bausmių vykdymo sistemos efektyvumo.

Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė  pabrėžė ilgalaikio ir rezultatyvaus bendravimo su Lietuvos teisės instituto specialistais naudą Lietuvos bausmių vykdymo sistemai bei džiaugėsi, kad šis bendradarbiavimas buvo sustiprintas sutartimi. „Norėčiau paminėti, kad Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto specialistai bendradarbiauja jau daugelį metų. Lietuvos teisės instituto mokslininkai svariai prisidėjo prie probacijos sistemos kūrimo, instituto atstovai aktyviai dalyvauja Kalėjimų departamento darbo grupėse, pasitarimuose, kuriuose priimami svarbūs bausmių vykdymo sistemai sprendimai, prisideda prie bausmių vykdymo sistemos plėtojimo moksliniais tyrimais bei konsultacijomis. Įstaigos kartu organizuoja mokslines konferencijas, abiejų institucijų atstovai dalyvauja  organizuojamuose renginiuose. Todėl noriu pasidžiaugti, kad dviejų įstaigų bendradarbiavimas sustiprinamas sutartimi, kuri, tikiuosi, dar labiau prisidės prie bendro tikslo – veiksmingos, mokslo žiniomis pagrįstos bausmių vykdymo sistemos plėtojimo“. – teigė Ž. Mikėnaitė.

Kalėjimų departamentas pasirašydamas šią sutartį tęsia bendradarbiavimo su akademine bendruomene tradiciją. Šiuo metu yra pasirašytos šešios bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Sutartis su Lietuvos teisės institutu – pirmoji Kalėjimų departamento pasirašyta sutartis su valstybiniu mokslinių tyrimu institutu.

Parengta pagal Kalėjimų departamento informaciją.

Karą su narkotikais kariaujame labai aktyviai ir labai seniai. Viešumoje nuolat pasigirsta įvairių pasvarstymų šia tema, skatinamos emocijas, kurios nepadeda spręsti problemų. Didelė dalis visuomenės iki šiol galvoja, kad narkotikų problemą galima išspręsti taikant kuo griežtesnes baudžiamąsias priemones. Žibalo į ugnį nuolat papila ir politikai, kurie diskusijas apie narkomanijos problemą bei jos sprendimo būdus ne visada atsakingai ir kvalifikuotai naudoja savo rinkimų kampanijose.

Tokioje „įkaitintoje“ atmosferoje ne visada yra girdimi šioje srityje dirbantys ekspertai bei mokslininkai. „Tyrėjų naktį“ Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas pristatys naujausias tendencijos narkotikų kontrolės srityje. Bus aptarta, kokio požiūrio į narkotikų problemą yra laikomasi kitose Europos ir Pasaulio valstybėse ir koks požiūris vyrauja Lietuvoje.

Vilniaus universiteto lektorė ir Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė neteisėtų narkotinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms situaciją analizuos lygindama du požiūrius – baudžiamąjį ir orientuotą į sveikatą. Prelegentė sieks atsakyti į klausimą, kokie narkotikų kontrolės, orientuotos į sveikatą, o ne baudimą galimi variantai kalbant apie nepriklausomus nuo narkotikų asmenis ir apie tuos, kuriems priklausomybė jau yra išsivysčiusi.

Renginio metu bus aptarta, kaip Lietuvoje baudžiama už narkotikų naudojimą, laikymą ir platinimą, kokių nuostatų valstybė laikosi šioje srityje, kokios yra gydymo galimybės nuo narkotikų priklausomiems asmenims, taip pat su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria policijos pareigūnai.

Yra prielaidų manyti, kad Lietuva netinkamai įgyvendina daugumą Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktų, nustatančių  reikalavimus korupcijos kriminalizavimui. Tokią išvadą pateikia Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Petras Ragauskas.

Anot teisės aktus analizavusio mokslininko, sisteminė problema susijusi su pasyviosios korupcijos (kyšio priėmimo arba kyšininkavimo) subjekto požymių apibrėžimu. Šie požymiai ydingai įvardinti tiek korupcijos privačiame sektoriuje subjektų, tiek Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnų arba tarnautojų, tiek ir (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose kontekste vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje atspindimą poziciją) užsienio valstybių pareigūnų bei jiems prilyginamų asmenų, atveju.

Tokia mokslinė išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“. Dr. P.Ragausko mokslinėje išvadoje pateikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų ištaisyti situaciją.

Šiame „Teisės e-aktualijų“ leidinio numeryje taip pat galima rasti mokslines išvadas „Dėl nuomonės pateikimo konstitucinėse bylose ir išvadą dėl senaties instituto baudžiamojo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės". Visą leidinio tekstą galima rasti čia. 

Kviečiame atlikti studijų praktiką Lietuvos teisės institute atskirose teisės šakose, jų taikymo kryptyse pagal LTI vykdomus tyrimus (plačiau).

Šiuo metu ieškome žmonių norinčių prisidėti prie tyrimo "Suvokiamas teisingumas teismui skiriant kardomąsias priemones asmenims, įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu".

Platesnė informacija:

Agnė Gaisrė 
El. paštas: agne.gaisre@teise.org 
Tel.: 210 1638

Tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą, Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su užsienio kolegomis vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams Milane (Italija).

Milane vykusių mokymų tema – jurisdikcijos klausimai skyrybų ir tėvų pareigų bylose. Kartu su mokymų dalyviais, per praktinius pavyzdžius ir įvairiose jurisdikcijose spręstas bylas, buvo aptarti tokie klausimai kaip jurisdikcijos pagrindai pagal Reglamentą Briuselis IIa, įprastinės gyvenamosios vietos samprata ir jos nustatymo kriterijai, vaiko nuomonės išklausymas skyrybų ir tėvų pareigų bylose, jurisdikcijos prorogacijos samprata ir taikymo ypatumai ir bylos perdavimo teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą, galimybės bei sąlygos.

Šio projekto metu mokymai vyks ir Lietuvoje. Birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje, vyks mokymai teisėjams ir jų padėjėjams tema „Vaikų grobimo bylų sprendimas“ (angl. „Dealing with Child Abduction Cases“).

2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas Briuselis IIa sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams.

Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija.

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje.

Continuing the implementation of the international project "EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East" researcher from the Law Institute of Lithuania Agnė Limantė together with foreign colleagues conducted training for judges, public officials and lawyers in Milan (Italy).

The topic of the training held in Milan – jurisdiction in matters of divorce and parental responsibility matters. Along with the training participants, through practical examples and cases from different jurisdictions, the discussion touched the issues such as the grounds of jurisdiction under Regulation Brussels IIa, the concept of the habitual residence and its criteria for determining the child's opinion in divorce and parental responsibility matters, prorogation concept and its’ application peculiarities. Also referring the case to a court better placed to hear the case, possibilities and conditions.

During this project, the training will also take place in Lithuania on June 21 in Vilnius in the premises National Courts Administration. During this training the judges and their assistants will hear the lectures about "Child Abduction Cases Solution" (Eng. "Dealing with Child Abduction Cases").

At the end of 2015, the Lithuanian Law Institute in cooperation with foreign partners (University of Barcelona, ​​Spain; University of Milan-Bicocca, Italy; University of Rijeka, Croatia) has launched an international project" EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East". The purpose of the projects is to develop training materials and organise training events to facilitate uniformity in application of the EU legal instruments on civil judicial cooperation in family matters, or particular cross-border cases related to divorce and parental responsibility and to child abduction. A series of four practice-oriented events (in Lithuania, Croatia, Italy and Spain) will be focused on understanding basic concepts and developing legal and reasoning skills using real cases and hypothetical scenarios.

In cooperation with the Law Institute of Lithuania as associate partners in the project are involved two national institutions: the National Courts Administration and the State Child Rights Protection and Adoption Service.

The project is funded by the European Commission under the Justice program. Project completion is expected in the second half of 2017.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“.

Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje.

Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė -Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos.

„Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys - „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ - atkreipė dėmesį instituto direktorė.

Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis – 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei.

Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema.

Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.

Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai.

Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės. Visų šių tyrimų medžiaga nuosekliai pristatoma atitinkamuose šio darbo skyriuose.

Daugiau informacijos:

Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas
Tel. 8 699 04294 

The monograph „Prospects of Institute of Lay Judges in Lithuania“, containing the results of research carried out by the Law Institute of Lithuania was presented in the roundtable discussion held by the Committee on Legal Affairs of the Seimas of the Republic of Lithuania.

The authors of the monograph dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė and Vaidas Kalpokas sought to help the decision makers to decide on the concept of the lay judge institute in Lithuania.

Director of the Law Institute of Lithuania dr. Jurgita Paužaitė –Kulvinskienė during the presentation of monograph drew attention to the fact that this monograph is very important for the future of Lithuanian legal system, because it responses to the key issues concerning the institute of lay judges.

 “The current government program established a clear objective – to restore public confidence in the legal system, develop the concept and draft amendments to the law on the lay judges institute in the court. The Seimas, by approving the Government‘s program turned this promise into a legal obligation.“ – noted the director of the Law Institute of Lithuania.

The confidence in the courts in Lithuania is one of the lowest in the European Union: according to the Eurobarometer 2013 data, only 31 percent of Lithuanian resident were inclined to trust the justice system (EU average – 53 percent). According to this indicator, Lithuania is ahead of only Slovenia, the Czech Republic and Slovakia. This situation is closely related to distrust of the state, disappointment in the democratic system, pessimistic view of the future of the state, citizens‘ passivity, lack of respect for law.

When evaluating the opportunities and prospects regarding the introduction of lay judge institute into the legal system of the Republic of Lithuania, the researchers also evaluated the political will, public (as well as the legal professionals) opinions trends and scientific works on the subject.

The pros and cons were evaluated in the research. Proponents of the institute of lay judges identifies the following advantages: public legal education would be strengthened, the variety of viewpoints would be implemented, “living law” and formal law would convergent, the legal system would become more democratic, an additional protection against judicial misuse of powers would be created,  lay judges would be as an additional guarantee of the independence of judges. Opponents of the institute of lay judges are worried that there are no tradition of lay judges institute, such institute may become meaningless ballast in court proceedings, decisions could be unpredictable, time and money costs would increase, decisions will be taken on the basis of lack of knowledge of law and the subjective sense of justice, this may lead to tightening of the criminal policy, threats of favouritism and corruption may occur, it would be guided by emotions, prejudices and stereotypes.

The research data shows that 37 percent of nearly 550 interviewed judges, prosecutors and lawyers argued against any public participation in the decision-making processes in the courts. It is very important that respondent who had previously faced lay judges had a more favourable opinion on both – their participation in court proceedings, as well as participation of society as a whole.

The research sought to answer various theoretical and practical issues arising from the introduction of the lay judges institute. Researchers performed a review of the foreign countries practise, as well carried out survey of Lithuanian legal professionals (lawyers, judges and prosecutors), analysed public discourse regarding the issues on lay judges in the internet portals, analysed the strengths, weaknesses and potential threats regarding the introduction of lay judge institute.

More information:

Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Law Institute of Lithuania
Tel. 8 699 04294