Naujausiame Jungtinėje Karalystėje leidžiamo žurnalo JCMS: Journal of Common Market Studies numeryje paskelbtas LTI mokslininės Agnės Limantės straipsnis “Recent Developments in the Acte Clair Case Law of the EU Court of Justice: Towards a more Flexible Approach” (liet. Naujausios tendencijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose aiškinant acte clair: lankstesnio požiūrio kryptimi). Šis žurnalas – vienas geriausiai vertinamų teisės žurnalų Europoje, kurio citavimo indeksas (impact factor) 1.83, o pats žurnalas skelbiamas ne vienoje svarbioje bazėje.

Straipsnyje analizuojama prejudicinių kreipimųsi kontekste itin aktuali acte clair doktrina, ją tiriant neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtų sprendimų Ferreira da Silva and X ir van Dijk bylose kontekste. Autorė apžvelgia ankstesnę Teismo praktiką aiškinant acte clair, tuomet kritiškai vertina Ferreira da Silva and X ir van Dijk sprendimus. Mokslininkė teigia, kad garsiojoje Cilfit byloje pateikti kriterijai, nors dažnai cituojami doktrinoje ir teismų sprendimuose, niekuomet nebuvo nuosekliai ir griežtai naudojami Teisingumo Teismo praktikoje ir vis labiau linkstama prie lankstesnio požiūrio.

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12434/full

Kovojant su prekyba žmonėmis reikalingi trys komponentai - prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės subjektų sistema, veiklos kontrolės ir koordinavimo sistemos bei specialios prevencijos ir kontrolės programos.

Tokią poziciją apskirtojo stalo diskusijoje išdėstė Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjas dr. doc. Igoris Bazylevas. Jis renginyje pristatė mokslo studiją „Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas“. Diskusijoje Dr. I. Bazylevas atkreipė dėmesį į tai, kad prevencija ir kontrolės strategija turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu.

Apskritojo stalo diskusija „Prekyba žmonėmis: naujos formos ir teisėsaugos vaidmuo ginant nukentėjusio interesus“ vyko suorganizuota Lietuvos apeliacinio teismo. Joje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Lietuvos apygardų teismų, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Advokatūros ir Lietuvos Caritas atstovai. Diskusiją moderavo Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valentinas. Diskusijos metu buvo akcentuojami du klausimai - prekybos žmonėmis naujų formų atsiradimai bei liudytojų ir nukentėjusių apsaugos problemos.

Dvi Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotojų publikacijos išspausdintos leidinyje „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“.

Po tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos buvo parengtas leidinys, kuriame viena iš publikacijų dr. Jurgitos Paužaitės – Kulvinskienės, dr. Gabrielės Juokaitės – Granskienės bei Virgilijaus Pajaujo mokslinis straipsnis „Teismo eksperto teisės. Lietuvos kontekstas Europos perspektyvoje“. Jame rašoma, jog atlikta nacionalinių norminių aktų atitikties Europos standartams analizė parodė, kad nacionalinis reglamentavimas atitinka tarptautines rekomendacijas, nors šios eksperto teisių turinį įtvirtina kiek plačiau. Kai kurios tarptautinėse rekomendacijose nurodomų eksperto teisių aiškiai nėra numatomos Lietuvos teisės aktuose. Nacionalinių teisės aktų papildymas tam tikrom nuostatom (pvz., teisė į išankstinį darbo užmokesčio mokėjimą ir kt.) sudarytų galimybes nuosekliai ir sistemiškai reguliuoti eksperto teisių sistemos turinį, teigia mokslininkai.

Antroji leidinyje išspausdinta mokslinė publikacija – dr. Roko Uscilos „Stebėjimo priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje“. Straipsnyje analizuojama įtariamųjų ir nuteistųjų elektroninio stebėjimo sistemų įdiegimo ir taikymo praktika baudžiamojoje justicijoje.

Elektroninių stebėjimo priemonių taikymo baudžiamojoje justicijoje analizė parodė, kad ši įtariamųjų ar nuteistųjų sistema tik pradedama plėtoti, ieškoma optimalių techninių sprendimų. Didžiausią praktiką šioje srityje turi probacijos tarnybos, o realizavimo potencialas akivaizdus tiek taikant intensyvią priežiūrą, tiek kitais atvejais, kurie numatyti bausmių vykdymo kodekse.

Mokslininkas daro išvadą, kad tikslinga diegti bendrą elektroninio stebėjimo centrą, užtikrinti efektyvią nuteistųjų ar įtariamųjų kontrolę 24 val. per parą. Taip būtų taupomi materialiniai ir žmogiški ištekliai. Anot R. Uscilos, verta pasiremti užsienio šalių praktika, kuri turi įsteigusi elektroninio stebėjimo centrus, kartu aptarnauja visas teisėsaugos institucijas.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale “Teisė” publikavo mokslo straipsnį “Teisė į teisinę pagalbą Europoje”, kuriame analizuoja teisės į teisinę pagalbą reguliavimą tarptautinėje ir ES teisėje, ypatingą dėmesį skiriant teisinės pagalbos kokybės standartų Europoje paieškoms, jiems apibendrinti ir kritiškai įvertinti.
Teisė į teisinę pagalbą yra viena iš esminių teisės į teisingumą realizavimo priemonių asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų. Tačiau vien formalios teisės į teisinę pagalbą nustatymas neretai nėra pakankamas tinkamo lygio teisinei gynybai užtikrinti. Mokslininkai savo publikacijoje atkreipia dėmesį, kad tarptautiniu lygiu pradeda formuotis bendri minimalūs teisinės pagalbos standartai ir pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys pradedamas skirti teisinės pagalbos kokybės ir veiksmingumo klausimams.
Atliktas tyrimas parodė, jog Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra sukurta išsamios teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo sistemos ar kokybės standartų katalogo. Teisinės pagalbos kokybė reguliuojama fragmentiškai keliuose teisiškai privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose, didesnį dėmesį skiriant baudžiamajam procesui. Tai apsunkina valstybių narių sistemų, kurios išlieka itin skirtingos tiek teisinės pagalbos apimties, tiek ir kokybės požiūriu, harmonizavimą šioje svarbioje srityje. Spragų visiškai neužpildo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kurio praktika išlieka ribota ir suteikianti plačią vertinimo diskreciją nacionaliniams teismams.
Vis dėlto, mokslininkų teigimu, iš visų ES teisės aktų, o taip pat EŽTT praktikos bei tarptautinių dokumentų galima išvesti tam tikrą teisinės pagalbos kokybės elementų rinkinį, kuris leidžia ne tik geriau atskleisti jų turinį ir tarpusavio ryšius, bet ir turėtų palengvinti reformų modeliavimą šioje srityje. Straipsnyje siūloma išskirti tiesioginius ir netiesioginius teisinės pagalbos kokybės elementus, nepriklausomai nuo teikiamos pagalbos tipo, srities ar stadijos. Tiesioginiai elementai apima pačių nemokamų teisinių paslaugų pobūdį, turinį ir kokybines savybes, įskaitant paslaugų išsamumą, atitikimą teisinės pagalbos gavėjo interesams bei jų efektyvumą siekiant norimo rezultato. Tuo tarpu netiesioginiai teisinės pagalbos kokybės elementai sukuria „įgalinančią aplinką“, t.y. sudaro sąlygas užtikrinti kokybiškos teisinės pagalbos teikimą. Savo ruožtu netiesiogines kokybės užtikrinimo priemones toliau galima skirti į tas, kurios yra orientuotos į teisinės pagalbos teikėją ir į teisinės pagalbos administravimo bei teikimo sistemą. Mokslininkai daro išvadą, jog sėkmingam teisinės pagalbos sistemos funkcionavimui būtinas tiesioginių ir netiesioginių kokybės elementų derinimas.

Lietuvos teisės instituto Leidybos ir bendrųjų reikalų skyriaus mokslo darbuotojas Antanas Jatkevičius rugsėjo pabaigoje dalyvavo Europos Tarybos penologinio bendradarbiavimo tarybos (angl. Council for Penological Co-operation) darbo grupės posėdyje Strasbūre.

Posėdyje su moksliniais ekspertais nagrinėtas Radikalizacijos kalėjimuose vadovo (Handbook on Radicalisation in Prisons) projektas, kurį PC-CP turėtų parengti iki šių metų pabaigos. Su moksliniu ekspertu R.Canton nagrinėtas naujos Europos Tarybos rekomendacijos dėl bendruomeninių sankcijų ir priemonių, aptarti organizaciniai 22-osios Europos kalėjimų ir probacijos tarnybų direktorių konferencijos, 2017 m. birželį  įvyksiančios Norvegijoje, klausimai. Nutarta, kad ateinančių metų PC-CP prioritetai bus Europos kalėjimų taisyklių komentaro atnaujinimas ir darbai, susiję su įkalintų asmenų vaikais. Posėdyje taip pat aptarti sporto kalėjimuose reikalai ir pristatyta organizacijos FARAPEJ veikla.

PC-CP rengia bausmių vykdymo srities Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų ir kitų dokumentų projektus. Pavyzdžiui, yra parengusi Europos kalėjimų taisyklių ar Europos Tarybos probacijos taisyklių projektus. PC-CP darbo grupę sudaro 9 nariai, atstovaujantys skirtingas ET valstybes. Baltijos šalys atstovaujamos pirmą kartą. A.Jatkevičius yra PC-CP darbo grupės narys nuo 2006 m, per tą laiką buvo pora kartų perrinktas, jo kadencija baigiasi šių metų pabaigoje.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė rugsėjo pabaigoje Strasbūre dalyvavo ruošiantis V-ajam Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) valstybių vertinimo etapui.

Darbo grupės susitikime buvo aptariamas vertinimui ruošiamas klausimynas, jam pateiktos pastabos.  

Europos Taryba įsteigė GRECO 1999 m., kad ji stebėtų, kaip valstybės įgyvendina Europos Tarybos nustatytus kovos su korupcija standartus. Lietuva GRECO nare tapo 1999 metais.

GRECO tikslas – didinti jos narių gebėjimą kovoti su korupcija stebint, kaip jos įgyvendina Europos Tarybos kovos su korupcija standartus, atsižvelgiant į kintantį tarpusavio vertinimo procesą. GRECO padeda nustatyti nacionalinių kovos su korupcija priemonių trūkumus, skatina imtis būtinų teisinių, institucinių ir praktinių reformų. Šiuo metu GRECO priklauso 49 valstybės narės (48 Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos).

Lietuva turi stiprinti asmens duomenų apsaugą baudžiamajame procese. Tokią išvadą savo moksliniame straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė Justina Dešriūtė, apžvelgdama Europos Sąjungos (ES) teisėkūroje vykstančią asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese reformą.

Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ paskelbtame J.Dešriūtės straipsnyje aptariamas kintantis požiūris į asmens duomenis, teisių, susijusių su asmens duomenų apsauga, katalogas bei jų gynybos būdai.

Mokslinėje publikacijoje pateikiama išvada, kad ES vyksta asmens duomenų naudojimo reforma, kuri išplečia asmenų teises saugoti savo duomenis. Visų pirma, numatomas asmens informavimas apie jo duomenų tvarkymą ir jo įtraukimas į procesą, griežtai ribojant atvejus, kai toks informavimas atliekamas dėl priežasčių, kurių nėra  numatyta ES Direktyvoje. Žmogui turi būti užtikrinama reali galimybė pasinaudoti teise pašalinti perteklinius asmens duomenis, pakeisti aktualumą praradusius duomenis, pateikti naujus.  Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese panaudojimas Lietuvoje turėtų būti reformuojamas, atsižvelgiant į ES direktyvas.

Esminė naujojo teisinio reguliavimo naujovė, kuri šiuo metu nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta, yra nepriklausomos priežiūros institucijos įtraukimas į baudžiamajame procese vykstantį asmens duomenų tvarkymo procesą. Šios institucijos vaidmens išryškinimas, asmens teisė pateikti skundą dėl neteisėto duomenų tvarkymo, kreiptis dėl žalos atlyginimo bei apskritai – visapusiško įtraukimo į asmens duomenų tvarkymo procesą, vertintini kaip pagrindiniai saugikliai, kuriuos pasitelkus gali būti suderinama baudžiamojo proceso specifika ir asmens duomenų subjekto privatumo apsauga.

Detaliau su mokslinės publikacijos turiniu galima susipažinti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/

Europos Tarybos (ET) sudaryta darbo grupė baigė ruošti rekomendaciją dėl lobistinės veiklos reguliavimo, ji atiduota svarstyti ET Ministrų Komitetui.

Darbo grupė, kurioje dirbo Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, rugsėjį Strasbūre baigė savo darbą – pabaigė ruošti rekomendaciją dėl lobistinės veiklos. Šioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Austrijos, Čekijos, Prancūzijos, Gruzijos, Lietuvos, Vokietijos, Airijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Lietuvos atstovą į darbo grupę delegavo Teisingumo ministerija.

ET rekomendacijos yra universali šiuolaikinių europinių standartų atitinkamose srityse išraiška. Jas ruošiant atsižvelgiama į tarptautinę ir Europos patirtį bei poreikius. Tradiciškai daug dėmesio skiriama žmogaus teisių apsaugai. ET rekomendacijas galima laikyti savotiškais rėmais, kurių laikytis raginamos visos ET narės.

Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą.

Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste”.

Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole.

Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek  ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi.

Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/

Lietuvos teisės instituto mokslininkai Skirmantas Bikelis ir Virgilijus Pajaujis rugsėjo mėnesį dalyvavo Europos Komisijos finansuojamo tarptautinio projekto „Siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė“ partnerių susitikime, kuris vyko Bukarešte, Rumunijoje. Susitikimo metu mokslininkai iš Austrijos, Vokietijos, Rumunijos, Belgijos, Airijos, Nyderlandų ir Lietuvos aptarė atskiras preliminarių nacionalinių raportų dalis dėl suėmimo taikymo, taip pat parengė klausimyno ir vinjetės ekspertams projektą.

Įgyvendinant projektą, tiriama kardomųjų priemonių taikymo praktika, alternatyvų suėmimui taikymo galimybės ir suėmimo taikymo pagrindų interpretavimo klausimai.

Tikimasi, kad projekto metu bus surinkta daug vertingos informacijos apie skirtingų valstybių taikomus kardomojo kalinimo modelius ir apie alternatyvias priemones. Taip pat tikimasi, kad projekte dalyvaujančios šalys įgaus galimybę pasidalinti savo patirtimi, siekiant išvengti ikiteisminio įkalinimo savo šalyje. Projektu siekiama taip pat ir padidinti Europos šalių tarpusavio bendradarbiavimą.

Daugiau informacijos apie projektą: https://teise.org/lt/lti-veikla/tyrimai/suemimas/.