Kanapių ir kanapių savo sudėtyje turinčių produktų naudojimo medicininiais tikslais įteisinimas šiuo metu yra itin aktualus ir nemažai diskusijų keliantis klausimas, tačiau žinojimas apie galimą kanapių ir jų produktų medicininį panaudojimą iki šiol kupinas spragų.

Monografijoje „Kanapių naudojimas medicininiais tikslais: Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reguliavimo ypatumai, iššūkiai ir perspektyvos“ kontraversiška kanapių įteisinimo tema nagrinėjama pasitelkiant mokslinių tyrimų duomenis, teorinę informaciją bei lyginamąją užsienio valstybių patirčių analizę, dėmesio skiriama ir istorinei kanapių naudojimo medicinoje genezei. Analizuodamas medicininių kanapių teisinio reguliavimo ypatumus skirtingose valstybėse dr. Mindaugas Lankauskas pristato ne tik Europos žemyno, tačiau ir Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės bei Australijos pozicijas teisinės medicininių kanapių kontrolės kontekste.

Mokslininko teigimu, atlikto tyrimo rezultatų pagrindu suformuotos rekomendacijos bei išvados leis pasitelkti mokslu pagrįstus įrodymus diskusijoje dėl optimalaus kanapių panaudojimo medicinoje modelio sukūrimo Lietuvoje.

Visą monografijos tekstą rasite čia.

The legalisation of cannabis and cannabis-containing product use for medicinal purposes is currently a relevant and controversial issue, however the awareness and common knowledge about potential medical use of cannabis and cannabis-containing products still remains full of gaps.

The monograph “Cannabis Use for Medicinal Purposes: Pecularities, Challenges and Perspectives on Legal Regulation in Lithuania and Other Countries“ examines the controversial topic of cannabis legalisation through research data, theoretical information and comparative analysis of foreign experiences, as well as focuses on the historical genesis of cannabis use in medicine. Dr. Mindaugas Lankauskas analyses the specifics of legal regulation of cannabis in different countries by presenting and evaluating legal perspectives from all over the globe - Europe, North America, the United Kingdom and Australia.

According to the researcher, the recommendations and conclusions formed on the basis of the results of the research will allow to use scientific evidence in the discussion regarding the development of an optimal model of cannabis use for medicinal purposes in Lithuania.

The full text of the monograph can be found here.

„Teisės e-aktualijos“ – tai internetinis leidinys, kuriame skelbiami Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotojų parengti socialinės plėtros darbai, kurie buvo pateikti valstybės bei savivaldybių institucijoms.

Naujajame numeryje rasite dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės pateiktą nuomonę konstitucinės justicijos byloje Nr. 4/2019 apie tai, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais)“ 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai.

Dr. Simonas Nikartas ir dr. Skirmantas Bikelis konstitucinės justicijos byloje Nr. 14-A/2019 pateikė nuomonę, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą. Dar vieną nuomonę mokslininkai pateikė dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių dviejų siūlymų griežtinti baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais.

Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė suformavo nuomonę konstitucinės justicijos byloje Nr. 13/2019. Išsamiai atsakyta, ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio (2014 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio (2014 m. birželio 26 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui. Taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kreipusis į Lietuvos teisės institutą, dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė atsakė, ar AB „Ignitis grupė“, kaip patronuojanti įmonė, ir AB „Ignitis grupė“ ir jos grupės įmonės gali dalyvauti šios grupės įmonėms aktualių teisės aktų rengimo procese.

Dr. Skirmantas Bikelis išreiškė nuomonę apie Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pateiktus įstatymų projektus Nr. XIVP-96 ir XIVP-95, kuriais siūloma dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti.

Dr. Petras Ragauskas pateikė nuomonę dėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5042. Nuomonė pateikta įstatymo projektą Nr. XIIIP-5042 pagrindinio komiteto teisėmis svarstyti paskirtam Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, remiantis šio komiteto pirmininko 2020-12-16 prašymu.

Leidinį skaitykite čia.

“Legal E-Topics” – is an online publication that distributes social development works prepared by researchers of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences and submitted to state and municipal institutions.

In the new issue, you will find Dr Dovilė Pūraitė-Andrikienė opinion delivered in a constitutional justice case Nr. 4/2019 on whether Paragraph 2 of Article 7 of the Constitution of the Republic of Lithuania and the constitutional principle of a state under the rule of law are not in conflict with March 1 Resolution no. 149 “On the Implementation of the Law on Science and Studies of the Republic of Lithuania (as amended on 9 August 2017), sub-items 1.2.1, 1.2.2.

Dr Simonas Nikartas and Dr Skirmantas Bikelis delivered an opinion in a constitutional justice case Nr. 14-A/2019, whether Paragraph 2 of Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania did not contradict Paragraph 1 (wording of 19 March 2015) of Article 75 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, in so far as the law of the court has been restricted, taking into account all the circumstances of the case, to postpone the implementation of a custodial sentence, imposed on a person convicted of a very serious crime. The researchers gave another opinion on two proposals of the members of the Seimas of the Republic of Lithuania to tighten criminal liability for cruel treatment of animals. 

Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė formed an opinion in a constitutional justice case Nr. 13/2019. The researcher answered whether Item 3 of Paragraph 3 (wording of 26 June 2014) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, Paragraph 1 of Article 5, Paragraph 2 of Article 5, Paragraph 1 of Article 19, Article 20 (wording of 26 June 2014 with subsequent amendments) Paragraph 2, does not contradict Article 119 of the Constitution of the Republic of Lithuania. Also, after the Chief Official Ethics Commission applied to the Institute, Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė answered whether AB Ignitis group, as the parent company, and its group companies can participate in the process of drafting legal acts relevant to the companies of this group.

Dr Skirmantas Bikelis expressed an opinion on draft laws No. XIVP-96 and XIVP-95, submitted by the group of members of the Seimas of the Republic of Lithuania, that proposes to decriminalize the illegal possession of small quantities of narcotic drugs and psychotropic substances without the aim of distributing them.

Dr Petras Ragauskas submitted an opinion on amendment No. XIIIP-5042 of the Law on the Prevention of Corruption of the Republic of Lithuania No. IX-904. Opinion delivered on the draft law no. XIIIP-5042 to the Committee on National Security and Defense of the Seimas of the Republic of Lithuania appointed for consideration as the main committee, based on the request of the chairman of this committee on 16 December 2020.

Read the publication (in Lithuanian).

Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutui laimėjus Lietuvos mokslo tarybos (LMT) konkursinės doktorantūros vietą, su Mykolo Romerio universitetu susitarta kartu vykdyti socialinių mokslų srities teisės (01S) mokslo krypties doktorantūros studijas. Doktorantūra vykdoma pagal Mykolo Romerio universiteto kartu su Vytauto Didžiojo universitetu teisės mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentą, patvirtintą Mykolo Romerio universiteto Senato 2017 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 1SN-24, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto ir Mykolo Romerio universiteto steigimo dokumentais, Mokslo doktorantūros nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais doktorantūrą. Doktorantūros studijos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Doktorantūros tematika – „Manipuliavimo sporto varžybomis prevencija“.

Doktorantūros vadovas – dr. Salomėja Zaksaitė.

Doktorantas – Irma Venckuvienė.

Disertacijos tema – „Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis patirtis Europoje ir Lietuvoje: teoriniai, lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai“.

Disertacijoje bus siekiama įvertinti ne tik pagirtinas Lietuvos iniciatyvas ir kritiškai peržvelgti, kokių prevencinių priemonių Lietuva stokoja, bet ir atrinkti geriausias užsienio valstybėse taikytas ir taikomas iniciatyvas bei jas pateikti tam, kad iš jų galėtume pasisemti patirties. Disertacijoje taip pat būtų atkreipiamas dėmesys į Europos valstybių lošimų reguliatorių požiūrį tam tikrais su manipuliavimu sporto varžybomis susijusiais aspektais. Darbe bus aiškinamasi, koks yra pasirinktų Europos šalių lošimus prižiūrinčių institucijų vaidmuo prisidedant prie kovos su manipuliavimu sporto varžybomis. Taip pat darbe siekiama pristatyti tam tikrų su sportu susijusių subjektų atstovų nuomonę apie manipuliavimo sporto varžybomis problemą, jų vertinimą apie vykdomą manipuliavimo sporto varžybomis prevenciją Lietuvoje, kokias perspektyvas jie mato manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos srityje. Išvardytiems tyrimams atlikti bus pasitelkiamas, be kita ko, induktyvusis metodas. Bus atliekami iš dalies struktūruoti interviu su ekspertais, besispecializuojančiais manipuliavimo sporto varžybomis srityje, iš viešojo ir privataus sektorių.

As the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences won the competitive doctoral position established by the Research Council of Lithuania (RCL), an agreement was reached with Mykolas Romeris University to jointly conduct doctoral studies in the field of social sciences within the discipline of Law (01S). The doctoral studies are carried out in accordance with the Mykolas Romeris University and Vytautas Magnus University Doctoral Regulations in the field of law, approved by the Senate of Mykolas Romeris University on June 2, 2017 by Resolution No. 1SN-24, as well as in accordance with the Republic of Lithuania Law on Higher Education and Research, the founding documents of the Law institute of Lithuanian Centre for Social Sciences and Mykolas Romeris University, the Regulations for Science and Doctoral Studies and other relevant legislation. The doctoral studies are financed from the European Union structural funds.

Topic of doctoral research – "Prevention of Manipulation of Sports Competitions".

Doctoral supervisor – dr. Salomėja Zaksaitė.

Doctoral student – Irma Venckuvienė.

Doctoral thesis – "Experience of combating manipulation in sports competitions in Europe and Lithuania: theoretical, comparative legal and criminological aspects".

The dissertation aims not only to evaluate the commendable Lithuanian initiatives and critically review what preventive measures Lithuania lacks, but to select the best initiatives applied in foreign countries and present them so that they can be learned from as well. The dissertation will also draw attention to the attitude of European gambling regulators towards certain aspects related to the manipulation of sports competitions. In addition, the role of gambling authorities in different European countries when contributing to the fight against manipulation of sporting events will be explained. The work aims to present the opinion of representatives of certain sports-related entities regarding the problem of manipulation of sports competitions, their assessment of the prevention of manipulation of sports competitions in Lithuania and the perspectives they see in this field. The listed studies will be carried out using, among other methodology, the inductive method. Partially structured interviews with experts from public and private sectors, specializing in the manipulation of sporting competitions will be conducted.

Į 2021 m. vasario 11-ąją sėkmingai įvykusią projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) nuotolinę konferenciją „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ per „Child Hub“ virtualią platformą prisijungė beveik 200 dalyvių iš viso pasaulio – renginį stebėjo Indonezijos, JAV, Kenijos, Japonijos ir daugelio kitų valstybių gyventojai. Tarp prisijungusiųjų – Europos Komisijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (European Union Agency for Fundamental Rights (FRA)), Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) atstovai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, veikianti kaip nepriklausomas žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Europos Sąjungoje kompetencijos centras, vėliau apie įvykusį renginį bei patį „LA Child“ projektą paskelbė ir savo kassavaitiniame naujienlaiškyje.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)) surengtoje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė kviestiniai teisinės pagalbos nepilnamečiams baudžiamosiose bylose, teisinio reguliavimo bei praktikos šioje srityje profesionalai, akademinės bendruomenės nariai bei svarbiausių tarptautinių organizacijų ir institucijų projekto „LA Child“ įgyvendinimo kontekste, kaip antai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, Europos Komisijos, Europos baudžiamųjų bylų advokatų asociacijos, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuro (UNODC), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir kt., atstovai.

Džiugu, jog nestandartinėmis karantino sąlygomis surengta tarptautinė konferencija, kurioje pasitelkiant įvairiausias perspektyvas buvo gvildenti (ne)kokybiškos teisinės pagalbos įtariamiems ar kaltinamiems nepilnamečiams klausimai, patraukė ne tik išskirtinės pranešėjų komandos dėmesį, tačiau ir sutelkė tokią didelę dalyvių auditoriją.

The remote conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child-friendly legal aid at focus” that took place on February 11, 2021 and that is part of the EU co-funded project “Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices” (LA CHILD) gathered almost 200 participants from countries all over the world, including representatives of the European Commission, European Union Agency for Fundamental Rights (FRA), the United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC). European Union Agency for Fundamental Rights, which acts as an independent centre of excellence for the promotion and protection of human rights in the European Union, later announced the conference and the LA Child project itself in its weekly newsletter.

During the international conference organized by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences together with partners from Belgium (Defence for Children (DCI-Belgium)) and Albania (Centre for Integrated Legal Services and Practices (CILSP)), presentations were given by a number of prominent experts, law professionals, practitioners specialising in the field of legal assistance for minors, members of the academic community and representatives of key international organizations and institutions, such as the United Nations Committee on the Rights of the Child, European Commission, the European Criminal Bar Association, the UNODC, the Prosecutor General's Office of the Republic of Lithuania and many others.

We are glad that an international conference in which the issues of quality legal aid for minors were examined and which was held under such non-standard quarantine conditions attracted not only a group of brilliant speakers but also interested a large audience of participants.

Naujajame Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ numeryje – mokslo straipsnių įvairovė.

Dr. Lina Beliūnienė šiame numeryje publikavo straipsnį „Korupcijos paplitimo įvairiose srityse matavimo rodikliai: ką jie atskleidžia apie situaciją Lietuvoje“. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiais rodikliais matuojamas korupcijos paplitimas įvairiose srityse, taip pat, remiantis dalimi šių rodiklių, iliustruoti Lietuvoje susiklosčiusią korupcijos paplitimo įvairiose srityse situaciją. Pasak autorės, kintančios laike, erdvėje, įvairiomis formomis pasireiškiančios korupcijos pažinimas ir jos mažinimo bei prevencijos priemonių įgyvendinimas yra neatsiejami nuo pastangų ją matuoti. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama korupcijos matavimo rodiklio samprata, pagrindinės šių rodiklių rūšys, antrojoje dalyje – korupcijos paplitimo įvairiose srityse matavimo rodiklių atsiradimas, trečiojoje – pagrindinės šiems rodikliams sukurti naudojamos duomenų rūšys. Šios analizės pagrindu ketvirtojoje dalyje iliustruojama, kokia situacija susiklostė Lietuvoje, remiantis dviem pasirinktais, duomenų apie korupcijos paplitimą įvairiose srityse pateikiančiais, 2017 m. regioniniu (Europos Sąjungos piliečių, įskaitant Lietuvos, apklausos („Eurobarometro“)) ir 2019 m. nacionaliniu Lietuvos visuomenės nuomonės („Lietuvos korupcijos žemėlapio“) tyrimais.

Mindaugas Girdauskas pateikė straipsnį „Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste“. Straipsnyje nagrinėjamos teisės moksle ir praktikoje kylančios problemos dėl teismų nuosprendžių, kuriais nutraukiamos baudžiamosios bylos, formuluočių suderinamumo su nekaltumo prezumpcija, galimybių tokius sprendimus priimant suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir patenkinti civilinius ieškinius, taip pat galimybių priteisti žalos atlyginimą, kai byla nutraukiama atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Atliekamas tarptautinės, Europos Sąjungos ir konstitucinės teisės nuostatų šiais klausimais tyrimas ir atskleidžiami galimi kitokio jų aiškinimo pagrindai.

Žurnale pateikiamas dr. Dariaus Prankos straipsnis „Teisingos bausmės beieškant: švelnesnės bausmės skyrimas už neteisėtą disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“. Šiame tyrime analizuojama teisingumo principo įtaka bausmės skyrimui už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu dideliu ar labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymą. Straipsnyje pateikiama šio principo taikymo statistika 2018–2019 metais išnagrinėtose baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, atliekamas tokios teismų praktikos pagrįstumo vertinimas. Tyrime daug dėmesio skiriama BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio ir 64¹ straipsnio taikymo vienu metu teismų praktikos analizei. Nors teismai neretai priima skirtingus sprendimus arba kai kuriais atvejais mano, jog baudžiamasis įstatymas neleidžia atidėti bausmės vykdymo vadovaujantis teisingumo principu, autorius kviečia nebijoti keisti esamą teismų praktiką. Taip pat tyrime keliami klausimai dėl galimo teisinio reguliavimo ar teismų praktikos trūkumų vienu metu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75, 94 ar 64¹ straipsnius, apžvelgiami kai kurių užsienio valstybių teismų įstatymai, numatantys bausmes už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Žurnale taip pat išvysite dr. Raimundo Kalesnyko parengtą dr. Roko Uscilos mokslo studijos „Dinaminio saugumo koncepcija laisvės atėmimo vietose“ recenziją. Pasak R. Kalesnyko, Lietuvos teisės instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. R. Uscilos mokslo studija skirta spręsti aktualią ir tuo pat metu sudėtingą bausmių vykdymo sistemos pokyčių problemą, susijusią su dinaminio saugumo koncepcijos suvokimu ir jos įdiegimu laisvės atėmimo vietose.

Žurnalą skaitykite: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/.

The new issue of “Legal Issues”, published by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences, contains a variety of scientific articles.

Dr Lina Beliūnienė published an article in this issue called “Indicators for Measuring Prevalence of Corruption in Various Fields: What They Reveal About Situation in Lithuania”. This article is primarily aimed to answer the question of what indicators and data sources are used to measure the prevalence of corruption in various fields, also, to illustrate the prevalence of corruption in Lithuania, based on part of these indicators. According to the author, cognition of corruption, which changes in time, space and occurs in various forms, as well the implementation of measures to reduce and prevent it is inseparable from efforts to measure corruption. The first part of the article reviews the concept of corruption measurement indicator and the main types of these indicators, the second part – an overview of the development of corruption measurement tools and the third part – the main data sources used to create indicators for measuring corruption. According to this analysis, the fourth part illustrates the situation in Lithuania, based on regional and national Lithuanian public opinion surveys conducted in 2017 (“Eurobarometer” surveys of European Union citizens, including Lithuania) and 2019 (national Lithuanian public opinion survey “Lithuanian corruption map”).

Mindaugas Girdauskas submitted an article “Discontinuation of the Criminal Case by Judgement and Presumption of Innocence: Problem Aspects in the Context of International and Constitutional Law”. The article examines the problems arising in legal science and practice with regard to the compatibility of the wording of court judgments terminating criminal proceedings with the presumption of innocence, the possibility of finding that the defendant has committed a criminal offense and granting civil damages to the victim when criminal proceedings are terminated upon expiry of the statute of limitations, and the possibility to grant civil damages when the proceedings are terminated on the grounds of release from criminal liability. An examination of the provisions of international, European Union and constitutional law on these issues is carried out and possible grounds for their different interpretation are revealed.

An article by Dr Darius Pranka called “In Search for the Just Sentence: Imposition of Milder Sentence for Illegal Disposal of Large or Very Large Quantity of Narcotic or Psychotropic Substances” was published in the magazine. The study analyses the impact of the principle of justice on the imposition of sentence for criminal offenses related to the illegal possession of large or very large quantities of narcotic and psychotropic substances. An article provides the application statistics of this principle in criminal cases examined in 2018-2019 according to Article 260 (2) and (3) of the Criminal Code, as well as assesses the validity of such case law. The author questions too frequent application of the principle of justice (Article 54 (3) of the Criminal Code). Although the courts often impose different sentences or in some cases consider that criminal law does not allow the postponement of sentence execution in accordance with the principle of justice, the author invites not to be afraid to change the existing case law. As well, the study largely focuses on case law analysis of the simultaneous application of Article 54 (3), Article 75 and Article 64¹ of the Criminal Code, reviewing the laws of some foreign courts providing for penalties for illicit drug use.

In the magazine, you will find a review of Dr Rokas Uscila's scientific study "The Concept of Dynamic Security in Prisons" submitted by Dr Raimundas Kalesnykas. According to him, LCSS LI senior researcher Dr R. Uscila's scientific study is designed to address the relevant and at the same time complex problem of changes in the penitentiary system, related to the perception of the concept of a dynamic security and its implementation in places of imprisonment.

Read the magazine: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/.

On 11 November 2020, the Government of the Republic of Lithuania decided to reorganise the Law Institute of Lithuania from 1 January 2021 by merging it with two other state institutes of social sciences into the Lithuanian Centre of Social Sciences (hereinafter referred to as the Centre); therefore, the newly established branch of the Centre – the Law Institute (hereinafter referred to as the LCSS LI or the Institute) – had to be re-accredited and obtain the status of the full mandated body. The latter enables the LCSS LI to compete in the international arena and to cooperate with foreign institutions in the development cooperation projects of the Twinning Programme of the European Union (hereinafter – the EU) by implementing social innovations and experimental research activities.

We are pleased to announce that on 27 January 2021 the Twinning Coordination Team of Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations (DG NEAR) has released a confirmation, granting the mandated body status to the LCSS LI. Based on this fact, the Institute was included in the List of Mandated Bodies of the Twining Manual Revision 2017, which is available here.

LCSS LI together with its partners have successfully accomplished four EU Twinning projects since 2015 – in this way it contributed to the implementation of the foreign policy priorities led by the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania, and international commitments in the areas of development cooperation, democracy support and justice. In the aforementioned context, it is worth to notice that the Institute together with the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania, Vilnius University Faculty of Law, the European Social Fund Agency and the Austrian Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights are currently implementing the project “Strengthening the Capacity of State Bodies and Local Level Referral Mechanisms to Provide Safety and Support to Victims of Domestic Violence in Azerbaijan” (No. AZ/16/ENI/JH/01/19 (55), which is funded under the Twinning programme.

Kaip ir kasmet, dienos šviesą išvydo Lietuvos kriminalistų draugijos bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išleistas mokslinių straipsnių rinkinys „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“. Nors tradiciškai jis buvo parengiamas to paties pavadinimo tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų pagrindu, tačiau dėl pandeminės situacijos praeitais metais renginiui neįvykus, penkiolika metų gyvavusias tradicijas pavyko išlaikyti tik straipsnių autorių entuziazmo dėka. Šiemet savo mokslines publikacijas lietuvių, anglų, rusų, lenkų, ukrainiečių bei slovakų kalbomis pateikė 48 autoriai iš devynių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Ukrainos, Italijos ir Rusijos).

Šiame – šešioliktajame – numeryje savo tyrimų rezultatus publikavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Rokas Uscila. Mokslo straipsnyje „Nuteistųjų dinaminė priežiūra bausmių vykdymo sistemoje“ aptariamas dinaminio modelio tarptautinis standartas ir jo praktinio taikymo ypatumai. Taip pat atskleidžiama dinaminio saugumo samprata, bruožai ir principai, analizuojamas teisinis reguliavimas.

Pasak mokslininko, dinaminis saugumas – tai „neatsiejamas šiuolaikinių penitencinių įstaigų elementas, leidžiantis subalansuoti nuteistųjų resocializacijos ir jų kontrolės priemones, tinkamai paskirstyti resursus ir įvertinti kiekvieno iš jų duodamą rezultatą“. „Svarbu pabrėžti, – sako straipsnio autorius dr. Rokas Uscila, – jog dinaminio saugumo koncepcija apima tiek patį dinaminio saugumo modelį, tiek dinaminę priežiūrą, apsaugą bei kitus dinaminius funkcinius įstaigos elementus, tad nereikėtų jos susiaurinti vien tik iki dinaminės priežiūros.“ Visgi ir pastaroji reikalauja „kokybiškai kitokio santykio tarp nuteistojo ir pataisos pareigūno“, be to, „pasižymi lankstumu ir individualumu kiekvienam nuteistajam“.

Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, jog „šiuo metu yra parengta ir patvirtinta Dinaminio saugumo laisvės atėmimo įstaigose koncepcija, tačiau praktikoje ji visiškai netaikoma“. „Progresyvi užsienio šalių dinaminio saugumo praktika, mokslinis pagrindimas, atitinkamas įdirbis, – pasak R. Uscilos, – yra atmetamas kaip nerealus ir neįgyvendinamas dėl netinkamos laisvės atėmimo įstaigos infrastruktūros ar / ir žmogiškųjų išteklių stokos.“ Atsižvelgdamas į tai, mokslininkas siūlo minėtą koncepciją peržiūrėti ir papildyti, o ją įgyvendinant laikytis aiškaus priemonių plano, parengto bent dešimčiai metų į priekį.

Su šio ir kitų mokslo straipsnių tekstais galima susipažinti čia.

Vizualizacijai panaudotas leidinio viršelio, sukurto dailininko Ado Toleikio, fragmentas.

Praėjusių metų lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus nuo 2021 m. sausio 1 d. reorganizuoti Lietuvos teisės institutą sujungiant jį su kitais dviem valstybiniais socialinių mokslų institutais į Lietuvos socialinių mokslų centrą (toliau – Centras), naujai įsteigtam Centro filialui – Teisės institutui (toliau – LSMC TI, Institutas) – reikėjo iš naujo akredituotis ir gauti įgaliotosios institucijos (angl. full mandated body) statusą. Pastarasis suteikia LSMC TI galimybę tarptautinėje erdvėje konkuruoti ir bendradarbiauti su užsienio institucijomis Europos Sąjungos (toliau – ES) „Dvynių“ programos vystomojo bendradarbiavimo projektuose įgyvendinant socialines inovacijas ir mokslines eksperimentines veiklas.

Džiugu, jog sausio 27 d. Europos Komisijos Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (angl. Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations, DG NEAR) „Dvynių“ koordinavimo grupė atsiuntė patvirtinimą, kuriuo LSMC TI suteiktas įgaliotosios institucijos statusas. Atsižvelgiant į tai, Institutas buvo įtrauktas į 2017 m. „Dvynių“ programos vadovo versijos (angl. Twinning Manual 2017) įgaliotųjų institucijų sąrašą, su kuriuo galima susipažinti čia.

LSMC TI, prisidėdamas prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos koordinuojamų užsienio politikos prioritetų ir tarptautinių įsipareigojimų vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai bei teisingumo srityse, kartu su partneriais nuo 2015 m. sėkmingai įgyvendino net keturis ES „Dvynių“ programos projektus. Primename, jog šiuo metu Institutas kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Europos socialinio fondo agentūra bei Austrijos Ludwig’o Bolzman’o vardo Žmogaus teisių institutu vykdo pagal „Dvynių“ programą finansuojamą projektą „Valstybinių institucijų ir vietos lygmens nukreipimo mechanizmų Azerbaidžane stiprinimas siekiant užtikrinti saugą ir paramą smurto šeimoje aukoms“ (angl. Strengthening the capacity of State bodies and local level referral mechanisms to provide safety and support to victims of domestic violence in Azerbaijan), Nr. AZ/16/ENI/JH/01/19 (55), Azerbaidžane.

Konferencija „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“

2021 m. vasario 11 d.

Maloniai kviečiame  į tarptautinę konferenciją „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“. Renginys vyks 2021 m. vasario 11 d. nuotoliniu būdu nuo 9.30 val.

Konferencijos metu bus aptariama teisinės pagalbos nepilnamečiams baudžiamosiose bylose suteikimo svarba, teisinės pagalbos vaikams specifiškumas ir kokybiniai reikalavimai bei bus diskutuojama apie problemas, kylančias teisiniame reguliavime ir praktikoje. Pranešimus skaitys atstovai iš tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės nariai, praktikai, NVO atstovai.  Džiaugiamės, kad konferencijoje dalyvaus tokie pranešėjai kaip Barbel Heinkelmann (Europos Komisija), Anna Giudice (Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC)), prof. Ton Liefaard (Leiden universitetas) ir kiti ekspertai, o taip pat atstovė iš Lietuvos –Raminta Goštautaitė (LR generalinė prokuratūra).

Renginio programą rasite čia:

https://bit.ly/3t3euSv.

Daugiau informacijos ir nuoroda į registraciją:

https://childhub.org/en/child-protection-webinars/online-conference-legal-aid-children-criminal-proceedings-child-friendly.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Jei dar nesate „Child Hub Platform“ narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ.

Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). Konferencija yra ES finansuojamo projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) dalis.

Conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child friendly legal aid at focus”

11^th February 2021

We are very pleased to invite you to attend the international conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child friendly legal aid at focus”. The event will take place on 11th of February 2021 and will be held remotely through an interactive online platform provided by the Child Protection Hub for South East Europe.

The conference will emphasize the importance of providing adequate legal assistance to minors in criminal proceedings and will focus on the understanding of child-friendly legal aid. Problems arising in legal regulation and practice will be discussed.

We believe that the conference will provide a very interesting discussion forum as we have a number of prominent speakers from international organizations, academia, NGOs and practitioners. We are very happy to have on the conference program such experts as Barbel Heinkelmann (European Commission), Anna Giudice (United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC), prof. Ton Liefaard (Leiden University), as well as other well-known experts.

Full agenda is available here:

https://bit.ly/3t3euSv.

For more info and registration please refer to:

https://childhub.org/en/child-protection-webinars/online-conference-legal-aid-children-criminal-proceedings-child-friendly.

The participation in the conference is free, however, registration is required. If you are not yet a member of the Child Hub Platform, please create an account (free) to join the event: https://bit.ly/39r1luJ.

The conference is organized by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences (Lithuania), Defence for Children International-Belgium (DCI - Belgium) and the Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP, Albania). The conference is part of the EU co-funded project “Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices” (LA CHILD).

Kandidatuoti į Mokslo tarybos narius gali Centro mokslo darbuotojai ir administracijos darbuotojai. Centro kandidatai į Mokslo tarybą gali išsikelti patys arba juos gali kelti mokslo darbuotojai ir administracija (jeigu savo kandidatūrą asmuo teikia ne pats, būtina pridėti rašytinį kandidato sutikimą dalyvauti rinkimuose).

Pasiūlymai dėl kandidatų teikiami Komisijos pirmininkui raštu (el. paštu: dstumbrys@gmail.com) nurodant siūlomo kandidato vardą, pavardę, mokslo laipsnį, darbo vietą, pareigas, ne vėliau kaip iki kovo 12 d.