Naujienos

Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Artipilnėje didžiojoje salėje išklausius teisingumo ministro Rimanto Mockaus ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sveikinimo žodžius, buvo pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) rezultatai. Diskutuota apie nusikalstamos kilmės turto konfiskavimo naujausias strategijas, jų efektyvumą bei keliamas rizikas.

Pranešimus skaitė projekto komanda: vadovas dr. Skirmantas Bikelis, Goda Dainauskaitė, dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis.

             

Pranešimų skaidrės:

• Skirmantas Bikelis, Konfiskavimo koncepcijos ir įrankiai, jų efektyvumas ir darna su teisės principais;
• Goda Dainauskaitė, Skirmantas Bikelis, Viršnacionalinės tendencijos turto konfiskavimo reguliavime;
• Darius Pranka, Išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo ydos ir jo taikymo perspektyvos Lietuvoje;
• Laurynas Pakštaitis, Ar turime ko pasimokyti iš britų?;
• Skirmantas Bikelis, Efektyvus konfiskavimas po įtarimo dėl turto legalizavimo: lietuviškos, vokiškos ir latviškos inovacijos.

             

Pagrindinės žinutės, išsakytos konferencijos pranešėjų:

• europiniame konfiskavimo reguliavime pastebima formalių sąlygų reikšmės mažėjimo tendencija;
• esminis sprendimo konfiskuoti pagrįstumo saugiklis – ne formalios sąlygos, o teismo įsitikinimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu;
• efektyvaus konfiskavimo esminės sąlygos:
  • sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna;
  • aiškumas;
  • kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas;
  • teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes.
• ES sako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui, „TAIP“ – baudžiamajam;
• turto legalizavimo sudėtis ir taikymo sritis jau išplėsta maksimaliai, taip atveriant beveik neribotas galimybes naudotis šia sudėtimi konfiskavimo procesuose kaip įrankiu;
• beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu;
• EŽTT pozicija yra iš dalies kintanti, kartais dviprasmiška;
• išplėstinio konfiskavimo reguliavime nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba;
• išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymą grįsti proporcingumo principu nėra teisinga;
• Jungtinėje Karalystėje pasiteisino baudžiamajam konfiskavimui alternatyvi civilinės teisės priemonė, leidžianti teisėtais būdais paimti iš neteisėtos veiklos gautą turtą;
• civilinio konfiskavimo priemonės, kokios išpuoselėtos bebūtų, Jungtinėje Karalystėje taikomos nedažnai, sunkiai, o jų taikymo praktika formuojasi lėtai;
• vokiškasis proveržis nusikalstamo turto konfiskavimo srityje vertas dėmesio ne tik dėl gerų praktinių rezultatų, bet ir kaip Direktyvos 2024/1260 pavyzdinis modelis;
• proveržių Europoje pavyzdžiai: lietuviškasis (konfiskavimas, pasitelkiant bešeimininkio turto institutą), vokiškasis (savarankiško išplėstinio konfiskavimo), latviškasis (išankstinis civilinis konfiskavimas). Būtina toliau tyrinėti ir diskutuoti, ar galime sakyti „pagaliau!“ ar ,,per daug gerai, kad būtų tiesa“.

Po pranešimų vyko ekspertų diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus Universiteto (toliau – VU) doktorantė advokatė Laura Martinaitytė, VU profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiuk, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius ir konferencijos dalyviai.

Buvo svarstoma, kuris formatas – baudžiamojo ar civilinio proceso – turi daugiau perspektyvų. Taip pat, koks turtas turėtų būti apibrėžiamas kaip konfiskuotinas – nusikalstamos kilmės ar laisviau apibrėžtas kaip nepaaiškintos kilmės. Diskutuota ir kokia turi būti teismo įsitikinimo dėl turto kilmės ir formaliųjų sąlygų bei jomis grįstų prezumpcijų reikšmė konfiskuojant nusikalstamos kilmės turtą. Diskusijos dalyviai akcentavo konfiskavimo tikslo ir dalyko aiškumo visiems proceso dalyviams svarbą.

Publikuoti projekto rezultatai:

• Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021.
• Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001.
• Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.

Nuotrauka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

             

Kovo 19 dieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje darbą pradėjo Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba, kurios narių gretas sudaro ir Instituto deleguoti mokslininkai kriminologai – dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Simonas Nikartas.

Siekdama atviresnės bei modernesnės bausmių vykdymo sistemos, nukreiptos į pagalbą ir resocializaciją, Teisingumo ministerija subūrė ministerijos atstovus ir bausmių vykdymo sistemos vadovus, kriminologus ir kitus mokslininkus, žmogaus teisių ekspertus, nevyriausybinių organizacijų ir nuteistųjų atstovus.

Pirmojo posėdžio metu aptarta bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kompetencijos ir psichologinės būsenos svarba; įkalinimo įstaigų vidaus taisyklių, probacijos ir lygtinio paleidimo sistemų skaidrumas, aiškumas ir veiksmingumas; nuteistųjų darbinių galimybių plėtra ir kiti į pažangesnę bausmių vykdymo sistemą orientuoti klausimai.

Plačiau LR Teisingumo ministerijos tinklapyje: https://tm.lrv.lt/lt/naujienos/teisingumo-ministras-inicijavo-bausmiu-vykdymo-sistemos-prieziuros-taryba/

Teisingumo ministerijos nuotrauka.

 

              

Lietuvos teismų portale buvo paviešintas LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Salomėjos Zaksaitės atliktas tyrimas „Lietuvos teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose tyrimas (analizė) įrodymų ir įrodinėjimo bei skiriamų bausmių aspektais“.

Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teismų praktika korupcinio pobūdžio bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 (kyšininkavimas), 226 (prekyba poveikiu) ir 227 (papirkimas) straipsnius. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų įgyvendinimą, taip pat, atliepiant tarptautinių organizacijų Lietuvai teiktas pastabas, buvo vertinamas įrodinėjimo standartų taikymas ir teismų skiriamų bausmių griežtumas.

Tyrimo ataskaitoje dr. Salomėja Zaksaitė įvardija pagrindinius korupcinio pobūdžio veikų bruožus, skiriančius šias veikas nuo kitų teisės pažeidimų, pavyzdžiui, veiksmų slaptumas bei „tradicinės“ aukos, duodančios pirminius parodymus, nebuvimas. Mokslininkė pateikia korupcinio pobūdžio bylų nagrinėjimo trūkumus, kai teisė taikoma pernelyg formaliai, neretai vadovaujamasi redukcionistiniu požiūriu ir stokojama tarpdisciplininių (ekonominių, kriminologinių, politologinių) žinių kontekstualizuojant veiką ir jos aplinkybes. Vis tiktai, S. Zaksaitė pažymi, išvardyti trūkumai yra labiau susiję su bendra teisine kultūra ir bylų nagrinėjimo lygmeniu (standartu), o ne su įrodinėjimo standartu pačiu savaime. Įrodinėjimo standartas, suponuojantis, kad dėl nuteistojo kaltumo neturėtų likti jokių pagrįstų abejonių, Lietuvoje yra vienodas visų kategorijų baudžiamosiose bylose.

Autorė viliasi, kad tyrimas prisidės prie esamos teismų praktikos tendencijų ir iššūkių identifikavimo, taip siekiant tobulinti teisės taikymą nagrinėjant korupcinio pobūdžio (baudžiamąsias) bylas.

Dr. S. Zaksaitės atlikto tyrimo ataskaitą galite rasti čia.

             

Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamo žurnalo „Baltic Journal of Law and Politics“ 2024 metų gruodžio mėn. numeryje publikuoti net keturi Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto mokslininkų parengti straipsniai. Vieną jų – „The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania“ – parengė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė su kolega Andriumi Valuta. Kito straipsnio „Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania“ autorė – doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė.

Dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos publikacijoje gilinamasi į Lietuvos Konstitucinio Teismo poziciją nagrinėjant legislatyvinės omisijos atvejus. Autoriai ypač daug dėmesio skyrė Teismo pastangoms rasti pusiausvyrą tarp pagarbos teisėkūros institucijų autonomijai ir Konstitucijos viršenybės užtikrinimo. Tuo tikslu jie nagrinėjo, kokiu mastu Konstitucinis Teismas laikosi savikontrolės principo, užtikrindamas, kad jo intervencijos nepagrįstai nesikėsintų į teisėkūros institucijų prerogatyvas.

Tyrėjų atliktas tyrimas buvo vykdomas, įgyvendinant šiuos tris uždavinius: 1) atskleisti legislatyvinės omisijos sampratą ir tipologiją lyginamojoje konstitucinėje teisėje bei jos tyrimo tendencijas (įskaitant statistinius duomenis) Europos valstybėse; 2) išanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną dėl legislatyvinės omisijos sampratos ir Teismo įgaliojimų tirti legislatyvinę omisiją apimties; 3) pasitelkiant kiekybinius duomenis, ištirti Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką sprendžiant legislatyvinės omisijos klausimus.

LSMC Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė savo straipsnyje aptaria neseniai (2022 m. liepos 28 d.) į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą įtrauktą psichologinio smurto sąvoką bei pristato teismų praktikos šiuo klausimu analizę. Pasak tyrėjos, įtvirtinta psichologinio smurto samprata gana kontroversiška ir pernelyg abstrakti, todėl, vengiant ydingo jos interpretavimo, būtini detalūs kriterijai.

A. Leščinskaitė straipsnyje analizuoja ir neilgą, bet jau vertingą teismų praktiką. Ypatingą dėmesį autorė skyrė reikšmingiausiems sprendimams, turėjusiems daugiausia įtakos diskusijoms apie psichologinį smurtą darbovietėje. Publikacijoje tyrėja struktūruotai apžvelgia svarbiausius teismų sprendimus, nagrinėja jų pasekmes bei vertina, kaip šie sprendimai prisidėjo prie bendros praktikos formavimo.

 

Su visu dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos straipsniu anglų k. galima susipažinti – Pūraitė-Andrikienė, D. and Valuta A. (2024). The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 43–60. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00014

Dokt. A. Leščinskaitės straipsnį anglų k. galima rasti – Leščinskaitė A. (2024). Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 228–240. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00023

 

Asociatyvi Tingey Injury Law Firm (unsplash.com) nuotrauka.

             

2024 metų antrajame VDU Baltic Journal of Law & Politics numeryje buvo išleista „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) projekto komandos dr. Skirmanto Bikelio, dr. Dariaus Prankos ir Godos Dainauskaitės publikacija „Penal Vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control“.

Straipsnyje nagrinėjami du pagrindiniai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo kontrolės būdai – baudžiamasis ir civiliniu konfiskavimu grįstas. Remdamiesi teismų nuosprendžių, sprendimų ir nutarimų kiekybine ir kokybine analize, autoriai norėjo pažiūrėti kur ir kiek toli veda baudžiamasis ir civilinis kelias, siekiant paimti nusikalstamu būdu įgytą turtą.

Liūdnoki baudžiamojo persekiojimo rezultatai, bet tik iki tol, kol nepereinama į procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu civilinio proceso tvarka. Įdomus baudžiamosios ir civilinės justicijos bendradarbiavimo rezultatas.

Įdomu, kad panašus posūkis iš turto legalizavimo persekiojimo į alternatyvų kelią dabar yra karšta tendencija mūsų regione. Latviai, vokiečiai, mes (turime netgi dvi civilines alternatyvas tokiam posūkiui) testuojame inovacijas (tiesa, jos turi reikšmingų skirtumų) ir jos duoda stebėtinai gerų rezultatų. Kartu, atsiveria kelias diskusijai, ar ne per daug geri šie rezultatai, ar šis konfiskavimo metodas yra subalansuotas ir sąžiningas? Kol kas nei Europos Komisija (apie Vokietiją), nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas (apie Latviją), nei Vokietijos ar Lietuvos Aukščiausieji Teismai didelių priekaištų neturėjo.

Publikacija galite rasti čia.

Projektą „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.

 

              

Praeitų metų pabaigoje įsigalėjo reikšmingas lygtinio paleidimo instituto pokytis – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu suburta centralizuota nacionalinė Lygtinio paleidimo komisija. Ji pakeitė devynias iki tol kiekvienoje įkalinimo įstaigoje veikusias komisijas.

Sausio pradžioje į pirmąjį naujosios komisijos posėdį susirinko 11 profesionalių jos narių iš Lietuvos kalėjimų ir probacijos tarnybų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, mokslo institucijų ir valstybės bei savivaldybių įstaigų. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas į komisiją dvejų metų kadencijai delegavo dr. Mindaugą Lankauską ir dr. Rūtą Vaičiūnienę (pakaitinė narė).

Tikimasi, jog ši centralizuota komisija gebės profesionaliau vertinti kiekvieno nuteistojo individualią situaciją ir priimti informuotus sprendimus. Tam komisijos nariai pirmą kartą istorijoje turės prieigą prie nuasmenintos informacijos apie nuteistuosius.

 

Daugiau informacijos – https://kalejimai.lrv.lt/lt/naujienos/veikla-pradejo-naujos-sudeties-lygtinio-paleidimo-komisija/

Headway (www.unsplash.com) asociatyvi nuotrauka.

              

Neseniai viena garsiausių pasaulyje mokslinių publikacijų leidyklų „Springer“ išleido Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Lauros Rimšaitės knygą „The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation“ (liet. Konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo kryžkelės). Kelerius metus kruopščiai rengtame darbe autorė ieško balanso tarp konkurencingų energetikos rinkų skatinimo ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo.

Leidinyje aptariami konkurencingos rinkos ir tokių reguliavimo tikslų kaip patikimumo, teisingumo ir tvarumo užtikrinimas derinimo sunkumai. Šių svarbių sričių darna pasiekiama, kai sutampa sąžiningos konkurencijos skatinimo ir patikimo bei ekologiško energijos tiekimo užtikrinimo tikslai. „Pasauliui siekiant švaresnių energetikos sprendimų ir technologinės pažangos, konkurencijos bei reguliavimo pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi bei užtikrinanti teisingos ir atsparios energetikos ateitį“, – pristatydama knygą pabrėžė dr. L. Rimšaitė.

Knygoje išsamiai nagrinėjama ir energetikos sektoriui būdinga dominavimo rinkoje tema. Tokia galios koncentracijos problema dažnai riboja konkurenciją, mažina vartotojų pasirinkimų galimybes bei stagnuoja progresą ir inovacijas. „Dvigubas tikslas – kovoti su dominavimu rinkoje ir skatinti energetinį saugumą – yra didelis iššūkis“, – knygoje teigia jos autorė. Remdamasi įvairių šalių atvejais, nacionaliniais ir tarptautiniais reglamentais bei jų analize, mokslininkė pateikia vertingų įžvalgų apie sąžiningą konkurenciją skatinančią reguliacinę sistemą, padedančią pasiekti ilgalaikius energetikos politikos tikslus.

Rimšaitė, L. (2024). The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation. Springer Cham. DOI: 10.1007/978-3-031-73238-6

Knygą anglų kalba galima įsigyti čia – https://link.springer.com/book/10.1007/978-3-031-73238-6