Naujienos

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Artūro Tereškino ir dr. Rūtos Vaičiūnienės straipsnis „Investing in Femininity: A Case Study of Incarcerated Women in Lithuania“ publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale „East European Politics and Societies“.

Naujojoje mokslinėje publikacijoje nagrinėjamos su moteriškumo raiška, instituciniu refeminizavimusi ir pasipriešinimu susijusios laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime atliekančių moterų patirtys. Pastebima, kad nusikaltusios moterys nusižengia tiek kodifikuotos teisės normoms, tiek socialiai įtvirtintiems lyčių vaidmenims, susijusiems su konstruotina moteriškumo samprata. Būtent kalėjimas tampa kontrolę ir discipliną įgyvendinančia institucija, skirta paneigtam moteriškumui atkurti.

Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad moteriškumas tarp nuteistųjų praktikuojamas įvairiais būdais, įskaitant rūpinimąsi fizine išvaizda ir higienos palaikymą, tačiau taip pat svarbi nuteistųjų socialinė padėtis, šeiminiai įsipareigojimai, motinystė. Nors moteriškumo raiška dėl materialinių išteklių trūkumo tampa ribota, moteriškumas vis vien suvokiamas kaip tam tikras socialinis kapitalas, investicija ir tapatybės dalis, kitais atvejais – kaip būdas palengvinti įkalinimo bausmės sąlygojamas kančias ar išreikšti homoerotinę aistrą.

Su straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė, įgyvendinanti podoktorantūros stažuočių projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC), šią vasarą stažavosi dviejose tarptautinėse mokslo institucijose.

Birželio 20 d. – liepos 4 d. mokslininkė stažavosi Europos teisės akademijoje (angl. Academy of European Law, ERA) ir dalyvavo jos organizuotuose Europos darbo teisės vasaros kursuose. Jų metu pranešimus skaitė įvairūs darbo teisės ekspertai. Taip pat buvo surengtas vizitas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Kursų dalyviai turėjo galimybę stebėti teismo posėdį, kuriame nagrinėta diskriminacijos darbe byla. Stažuotės Vokietijoje metu dr. Raimonda Bublienė užmezgė vertingų bendradarbiavimo ryšių, pasinaudojo akademijos teikiamais moksliniais ištekliais ir dalyvavo kituose naudinguose susitikimuose.

Po stažuotės Vokietijoje R. Bublienė nuo liepos 15 iki 22 d. lankėsi Vigo universiteto (Ispanija) Lygybės skyriuje (isp. Unidad de Igualdad de la Universidad de Vigo). Šis padalinys atsakingas už lygių galimybių politikos įgyvendinimą universitete. Taip pat jo darbuotojai rūpinasi priemonių, skirtų lyčių aspektui integruoti į visas universiteto gyvenimo sritis ir bendruomenę, kūrimą, skatinimą, stebėseną bei vertinimą. Stažuotės metu Teisės instituto mokslininkė pristatė vykdomą projektą, aptarė galimas tolesnio bendradarbiavimo kryptis. Kolegos iš Vigo universiteto Lygybės skyriaus papasakojo apie jų vykdomą veiklą, pasidalino darbo praktika, analizuojamomis su diskriminacija susijusiomis problemomis įdarbinimo ir darbo pajamų srityse.

Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer praėjusią savaitę (liepos 12–16 d.) dalyvavo 28-ajame Tarptautinės politologų asociacijos (IPSA) kongrese Seule, kur skaitė pranešimą „Kliūčių atskleidimas: praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Unmasking Barriers: Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption).

Pranešime ji pristatė strateginę korupciją – sąmoningą valstybės inicijuotą ar remiamą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką kitoms šalims ir įgyvendinti geopolitinius tikslus. Ši korupcijos forma išsiskiria orientacija į užsienio politiką ir tarptautinės teisės subjektus.

Be to, mokslininkė aptarė pagrindines kliūtis, trukdančias atpažinti ir mažinti strateginę korupciją: organizacines ir teisines spragas, pasitikėjimo stoką tarp institucijų ir ribotą tarptautinį bendradarbiavimą. Akcentuota, kad ši korupcijos forma išnaudoja vietinių institucijų pažeidžiamumą ir gali būti naudojama pažeisti valstybės demokratines institucijas.

Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer taip pat aptarė įtampą tarp skaidrumo ir nacionalinio saugumo: nors saugumo tarnybos gali veiksmingai prisidėti prie kovos su strategine korupcija, būtina užtikrinti antikorupcinių priemonių ir sprendimų priėmino skaidrumą. Pranešimo metu taip pat išryškinti sunkumai identifikuojant ilgalaikes korupcijos schemas, ypač susijusias su investicijomis, lobistine veikla ar strateginių sektorių kontrole.

Galiausiai mokslininkė pabrėžė, kad strateginė korupcija vis dažniau įvardijama kaip auganti hibridinių grėsmių valstybei dalis, kelianti pavojų demokratijai ir tarptautiniam saugumui, todėl norint ją suvaldyti būtina imtis naujų atsako priemonių ir partnerysčių.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer kartu su kolege iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Caryn Peiffer tarptautiniame moksliniame žurnale „Public Integrity“ publikavo straipsnį „Praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Jame autorės nagrinėja, kaip užsienio valstybės naudoja korupciją geopolitiniams tikslams pasiekti, bei aptaria būtinas atsparumo priemones, padedančias užtikrinti demokratinių institucijų stabilumą ir saugumą.

Mokslininkės publikacijoje nagrinėja du pagrindinius strateginės korupcijos tyrimų srityje aktualius aspektus. Pirmiausia analizuojami konceptualūs iššūkiai, susiję su strateginės korupcijos sąvokos apibrėžimu. Antra, dėmesys skiriamas praktiniams aspektams – iššūkiams, su kuriais susiduria institucijos, spręsdamos šią sudėtingą korupcijos formą realybėje.

Straipsnyje išskiriamos pagrindinės praktinės problemos: naujos sąvokos įtraukimas į institucijų veiklą; tarptautinio bendradarbiavimo kliūtys identifikuojant strateginę korupciją ir patraukiant atsakomybėn su ja susijusius asmenis; vidaus institucijų pažeidžiamumai, sudarantys palankias sąlygas korupcinėms schemoms; būtinybė derinti skaidrumą su nacionalinio saugumo reikalavimais bei kitos problemos.

Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

Teisės instituto mokslininkė dr. Monika Žalnieriūtė 2025 m. gegužės pabaigoje dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje 18-ojoje tarptautinėje konferencijoje „The World Is Watching“. Šios konferencijos organizatorius – „Computers, Privacy and Data Protection“ (CPDP) – tai organizacija, kasmet suburianti įvairių disciplinų akademikus, teisininkus, praktikus, politikos formuotojus ir kitus visuomenės narius iš įvairių šalių, siekiant keistis naujomis idėjomis bei aptarti aktualias problemas šiuolaikinių technologijų srityje.

Konferencijos metu dr. M. Žalnieriūtė kartu su keturiais užsienio mokslininkais dalyvavo pranešėjų diskusijoje „The Use of AI by the Judiciary in LatAm Countries: Hallucination or Opportunity?“ (liet. Dirbtinio intelekto naudojimas teismų sistemoje Lotynų Amerikos šalyse: haliucinacija ar galimybė?). Diskusijoje analizuota naujausia dirbtinio intelekto (DI) priemonių taikymo praktika Lotynų Amerikos teismų sistemose, aptartos sėkmės istorijos, teisinio reguliavimo spragos ir etinės dilemos, kylančios diegiant pažangias technologijas teisėsaugos srityje.

Be to, M. Žalnieriūtė dalyvavo teminėse dirbtuvėse, skirtose algoritmų ir DI valdymo klausimams aptarti. Šiose dirbtuvėse ypatingas dėmesys buvo skiriamas apžvelgti netikros informacijos generavimo riziką DI modeliuose, taip pat aptarti kylančius šališkumo, skaidrumo užtikrinimo iššūkius bei šių iššūkių poveikį teisminiam procesui.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininko dr. Simono Nikarto straipsnis „‘Everything is fine’: Integration and punishment experiences of Lithuanian immigrant offenders in England“ buvo publikuotas tarptautiniame žurnale „Probation Journal“.

Naujoje publikacijoje analizuojamos lietuvių emigrantų, nuteistų Anglijoje, patirtys. Empirinio tyrimo metu buvo renkami kokybiniai duomenys apie lietuvių integracijos ir bausmės patyrimus priimančioje šalyje ir visuomenėje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad polinkis į nusikalstamą elgesį formuojamas ankstyvųjų patirčių, socialinės atskirties, priklausomybių ir kultūrinių barjerų sankirtoje, o įkalinimo metu susiduriama su kultūriniais ir kalbos iššūkiais. Tai galiausiai skatina pagalbos ieškoti ne vietinėse paramos struktūrose, o savo tautiečių bendruomenėse.

Straipsnį anglų kalba galite rasti čia.

Liepos 4–5 dienomis Vilniuje vyko kasmetinė 37-oji tarptautinė konferencija „Baltijos kriminologų seminaras“. Lietuvos kriminologų asociacijos kartu su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Teisės fakultetais organizuota konferencija subūrė per 70 mokslininkų ir kitų kriminologija besidominčių dalyvių šiomis dienomis dalintis savo tyrimais ir kita moksline veikla.

Konferencijos metu skaityti pranešimai apėmė įvairias temas, atspindinčias dabartinius kriminologinių tyrimų iššūkius bei kryptis tiek Baltijos regione, tiek tarptautiniu mastu. Pirmąją konferencijos dieną diskusijos apėmė bausmių politiką, lyčių aspektus įvairiose teisinėse sistemose, jaunimo delinkventinį elgesį bei bausmių vykdymo problemas laisvės atėmimo įstaigose. Pranešėjai iš įvairių šalių, tarp jų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Suomijos, dalijosi idėjomis apie Baltijos regiono vaidmenį globaliame kontekste kalėjimų tyrimuose, analizavo atkuriamojo teisingumo, gyvenimo kokybės ar sisteminių iššūkių reaguojant į smurtą prieš diskriminuojamas grupes temas.

Antroji konferencijos diena buvo skirta prevencijos, viešojo saugumo, teisėsaugos bei šiuolaikinių baudžiamosios justicijos priemonių analizėms kriminologinėje perspektyvoje. Aptarti tokie klausimai kaip teisėjų sprendimų motyvacija, mediacijos taikymo baudžiamojoje justicijoje perspektyvos Lietuvoje, gyvūnų apsaugos teisminė praktika ir kitos.

Konferenciją užbaigė atvira diskusija „Baltijos kriminologų seminaras: nuo praeities į ateitį“, kurios metu buvo reflektuojama apie šio akademinio tinklo raidą ir perspektyvas. Šis renginys kasmet prisideda prie tarpdisciplininio dialogo kūrimo, žinių mainų bei kriminologinės minties plėtros regione.

Atviros prieigos tarptautiniame moksliniame žurnale „Sage OPEN“ publikuotas Teisės instituto mokslininko Artūro Tereškino straipsnis „Emotion Management and Feeling Rules in Lithuanian Women’s Prison“ (liet. Emocijų valdymas ir jausmų taisyklės Lietuvos moterų kalėjime). Publikacijoje tyrėjas siekė atskleisti Panevėžio kalėjime bausmę atliekančių moterų emocinę aplinką bei įvertinti jų emocinius įgūdžius, padedančius palaikyti tarpasmeninius ryšius ir išreikšti požiūrį į kalėjimo kasdienybę.

Tyrimo metu buvo atlikti 20 pusiau struktūruotų interviu su kalinčiomis moterimis. Jų buvo prašoma pasidalinti savo nuomone ir patirtimi įvairiomis temomis, įskaitant gyvenimą prieš ir po nusikaltimo, prisitaikymą prie kalėjimo sąlygų, artimųjų teikiamą emocinį palaikymą ir kt.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Panevėžio kalėjime laisvės atėmimo bausmes atliekančios moterys susiduria su tokiu reiškiniu kaip emocinė klaustrofobija (angl. emotional claustrophobia) – baime būti atviroms dėl galimo emocinio pažeidžiamumo. Nepaisant šios emocinės raiškos taisyklės, tyrimas rodo, kad kalėjime formuojami socialiniai ryšiai ir bendruomeninė veikla padeda moterims kurti emocine parama grįstas socialines grupes, skatinančias tarpusavio empatiją ir užuojautą.

Su visu dr. A. Tereškino moksliniu straipsniu galima susipažinti čia.

LSMC Teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su kolege iš Liublianos universiteto (Slovėnija) dr. Neža Pogorelčnik Vogrinc tarptautiniame metraštyje „Balkan Yearbook of European and International Law 2024“ (liet. Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraštis) publikavo skyrių „Ensuring Child Support: Tendencies in Case Law on Maintenance in Slovenia and Lithuania“ (liet. Vaiko išlaikymo užtikrinimas: teismų praktikos tendencijos Slovėnijoje ir Lietuvoje).

Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Springer“ publikuotame mokslininkių tyrime pateikiama lyginamoji Lietuvos ir Slovėnijos teismų praktikos analizė vaikų išlaikymo srityje, atsižvelgiant į šių valstybių teisinių sistemų skirtumus bei bendras tendencijas. Tyrėjų atliktoje išsamioje teisinių sistemų apžvalgoje taip pat buvo analizuojami svarbūs vaikų išlaikymo instituto aspektai: sąvokų aiškinimas, išlaikymo dydžio apskaičiavimo principai bei kiti esminiai probleminiai klausimai, kylantys taikant vaiko išlaikymo teisės normas.

Šis mokslininkių tyrimas kryptingai prisideda prie platesnio tarptautinio diskurso apie vaiko teisių apsaugą ir teisinių sprendimų praktiką Europos Sąjungos šalyse.

Nuoroda į mokslininkių parengtą skyrių rasite čia.