Pagal ES „Teisingumo“ programą finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) partneriai maloniai kviečia dalyvauti baigiamojoje projekto konferencijoje, anglų kalba vyksiančioje š. m. birželio 30 d. (trečiadienį) 9.00 val. CET (10.00 val. Lietuvos laiku). Šiuo renginiu uždaromas projektas IA-CHILD, kurio tikslas buvo išnagrinėti teisinį reguliavimą ir praktiką, susijusią su individualiu įtariamų ar kaltinamų vaikų vertinimu baudžiamajame procese keturiose ES (projekto partnerių) šalyse bei prisidėti prie veiksmingesnio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/800 įgyvendinimo.

Artėjančia baigiamąja projekto konferencija siekiama suburti tyrėjų ir praktikų bendruomenę ir surengti diskusiją pagrindinėmis individualaus vertinimo temomis, taip pat pristatyti projekto rezultatus ir individualaus vertinimo vadovą. Kruopščiai parinkti pranešėjai, puikiai išmanantys individualų vertinimą, aptars tokias esmines temas kaip vaikų rizikos vertinimo problema, įvairios vertinimo technikos bei jų pritaikymo patirtys, psichiatrinė individualaus vertinimo perspektyva ir kt. Pranešėjų komandą sudaro atstovai iš Osijeko universiteto Kroatijoje, Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato, Lafboro universiteto ir net Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos ligoninės. Pažymėtina, jog dalyviai bus kviečiami dalyvauti interaktyviose moderuotose diskusijose, rengiamose tarp specialistų pristatomų pranešimų.

Konferencijos temos ir pranešėjai:

• Vaikų rizikos vertinimo problema: ar geresnė prognozė gali sumažinti recidyvą?– Silvia Ručević, Osijeko universitetas, Kroatija, Psichologijos katedra;
• Rizikos įvertinimo naudojimas „MultifunC“ planuojant gydymą ir priimant sprendimus apskritai Norvegijoje – Tore Andreassen, psichologas, Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratas;
• „Child first“ vertinimas– Stephen Case, Lafboro universiteto socialinių ir politikos studijų vadovas, kriminologijos profesorius;
• Kalbėjimo nepilnamečio (pažeidėjo) kalba svarba; psichiatro, dirbančio vaikų teismo ligoninėje, požiūris į individualų vertinimą– Alexa Rutten, psichiatrė.

Konferencija vyks nuotoliniu būdu per interaktyvią internetinę platformą, kurią teikia „Child Protection Hub for South East Europe“ (Vaikų apsaugos centras Pietryčių Europai). Asmenų, dalyvavusių visame renginyje, prašymu bus išduodami dalyvavimo pažymėjimai.

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Nuoroda į ją bei daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.

Visą renginio programą rasite čia.

Jei dar nesate „Child Hub Platform“ narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ.

Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su partneriais iš Zagrebo universiteto Švietimo ir reabilitacijos mokslų fakulteto (Kroatija), Tesalonikų Aristotelio universiteto (Graikija) ir „HFC Hope for Children“ politikos centro (Kipras). Konferencija yra ES bendrai finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) dalis. Sekite su projektu susijusias naujienas per „Child Hub“ arba IA-CHILD projekto „Facebook“ puslapį.

The EU JUSTICE PROGRAMME Project „Procedural safeguards of accused or suspected children: improving the implementation of the right to individual assessment” (IA-CHILD) partners kindly invite you to attend the final conference for the project IA-CHILD, taking place June 30^th (Wednesday), 9.00 CET, 2021. The event is dedicated to close the project which was aimed at exploring the legal regulation and practice regarding the individual assessment of suspected or accused children in criminal procedure in four EU (project partner) countries and sought to contribute to a more effective implementation of Directive (EU) 2016/800.

The final project event seeks to bring together the community of researchers and practitioners and conduct a discussion on the main topics of individual assessment, as well as present the results of the project and the Handbook on individual assessment. Carefully selected speakers, knowledgeable in individual assessment will discuss such essential topics as the problem of risk assessment of children, the various assessment techniques, the psychiatric perspective on individual assessment and other relevant subjects. The team of lecturers consists of representatives from institutions such as University of Osijek, Croatia, Norwegian Directorate for children, youth and family affairs, Loughborough University and even a hospital for forensic child- and adolescent psychiatry. Most notably, the participants will be invited to partake in interactive moderated discussions, placed in between the variety of presentations held by field professionals.

Conference topics and speakers:

• The problem of risk assessment of children: can better prognosis reduce recidivism? Silvia Ručević, University of Osijek, Croatia, Department for Psychology,
• The use of risk assessment in MultifunC for treatment planning and for placement decisions in general in Norway - Tore Andreassen Psychologist, Norwegian Directorate for children, youth and family affairs,
• ‘Child First’ assessment - Stephen Case Loughborough University, Head of Social and Policy Studies, Professor of Criminology,
• The importance of speaking the language of the (delinquent) juvenile; Psychiatrist’s working at the hospital for forensic child perspective on the IA - Alexa Rutten Psychiatrist.

The conference will be held remotely through an interactive online platform provided by the Child Protection Hub for South East Europe. Certificates of attendance will be issued upon request of participants who attended the whole event.

The participation in the event is free, however, registration is required. For registration to the event please refer to: https://childhub.org/en/IA-child-final-conference.

Full agenda is available here.

If you are not already a member of the Child Hub Platform, please create an account (free) to join the event.

The conference is organized by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences (Lithuania), the Faculty of Education and Rehabilitation Sciences of the University of Zagreb (Croatia), Aristotle University of Thessaloniki (Greece), HFC Hope for Children Policy Center (Cyprus). The event is part of the EU co-funded project „Procedural safeguards of accused or suspected children: improving the implementation of the right to individual assessment”(IA-CHILD). Be sure to keep up with project related news through Child Hub or the IA-CHILD project Facebook page.

Ar leistina pakartotinai tirti nusikalstamu būdu įgytą turtą po jo tyrimo baudžiamajame procese? Tokį klausimą gegužės 28 d. vykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ metu jos dalyviams uždavė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Institutas) vyresnysis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis. Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje, kurį kartu su Institutu organizavo Mykolo Romerio universitetas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas, mokslininkas skaitė pranešimą „Pakartotinis turto tyrimas po turto tyrimo baudžiamajame procese – leistina ar draustina?“

Pasak pranešėjo, šiuo metu Lietuvoje teisėsaugos institucijos nusikalstamu būdu įgytą turtą gali konfiskuoti naudodamos įvairius teisinius instrumentus, kurie yra iš esmės skirti tam pačiam tikslui pasiekti, tačiau kartu yra labai skirtingi teisine prigimtimi, įrodinėjimo taisyklėmis ir kitais ypatumais. Turime baudžiamuosius (turto legalizavimo, atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą) įrankius, taip pat išplėstinio turto konfiskavimo priemonę. Dabar jau turime ir civilinį turto konfiskavimą, taip pat mokestines priemones, turto pripažinimo bešeimininkiu mechanizmą.

Turint tokią gausybę priemonių, kyla jų pasirinkimo klausimas. Kita vertus, priemonių gausa leidžia susidaryti situacijai, kai tam pačiam turtui konfiskuoti gali būti panaudojamos kelios teisinės priemonės. Teisinis reguliavimas nenumato formalių saugiklių, kurie neleistų valstybei dėl to paties turto ir už tą patį laikotarpį pradėti antro ar trečio proceso, kaskart pasinaudojant vis kita priemone (pavyzdžiui, pradžioje taikyti neteisėto praturtėjimo, vėliau išplėstinio turto konfiskavimo ir galiausiai civilinio turto konfiskavimo mechanizmus). Kita vertus, keltinas klausimas, ar teisės principai, tokie kaip non bis in idem arba teisinio apibrėžtumo principas, galėtų atsakovą apsaugoti nuo kelių pakartotinių procesų, – toliau klausė tyrėjas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų Europos teismų praktika rodo, kad sprendžiant įvairių teisinių priemonių panaudojimo leistinumo klausimą, minėti principai nėra suabsoliutinami. Siekiama išlaikyti balansą su visuomenės interesu efektyviai kontroliuoti organizuotus nusikaltimus konfiskuojant iš tokių veikų gautą turtą. Kita vertus, galima įžvelgti tam tikrą sisteminį nenuoseklumą, kai toleruojami pakartotiniai procesai, sekantys nepavykusį baudžiamąjį persekiojimą dėl turto legalizavimo ar neteisėto praturtėjimo. Taip pat daromos išimtys iš res judicata taisyklės dėl aplinkybių, dėl kurių asmuo išteisinamas minėtuose baudžiamuosiuose procesuose, tačiau analogiško tikslo siekiančiuose civiliniuose procesuose tokie pakartotiniai tų pačių aplinkybių vertinimai nebūtų leidžiami.

Manytina, jog toks skirtingas principų taikymas, pasak dr. S. Bikelio, išplaukia iš minėto visuomenės intereso efektyviai kontroliuoti organizuotus nusikaltimus. Principų taikymo nenuoseklumą lemia perteklinių ir neefektyvių į turto konfiskavimą nukreiptų baudžiamųjų priemonių įteisinimas. Jų nesėkmingo taikymo atveju tenka spręsti dilemą, ar geriau toleruoti galimai nusikalstamu būdu gauto turto grąžinimą jo neteisėtiems valdytojams, ar visgi yra geriau toleruoti pakartotinį procesą dėl tokio turto konfiskavimo, šįkart taikant jau efektyvesnes priemones. Baudžiamosios į nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą nukreiptos priemonės iškreipia visą konfiskavimo priemonių sistemą, o jų atsisakius, nenuoseklumo problema išnyktų savaime, – pranešimo pabaigoje reziumavo mokslininkas.

Visą dr. Skirmanto Bikelio pranešimą (nuo 4:33:42 iki 4:50:11) galima peržiūrėti čia. Šiame įraše klausimų ir atsakymų sesijos metu (nuo 5:20:22 iki 5:26:30) toliau plėtojama ta pati tema.

Žurnale „Filosofija. Sociologija“, kuriame publikuojami originalūs moksliniai straipsniai filosofijos ir sociologijos klausimais, publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Simono Nikarto, Justino Paliaukos ir Dr. Artūro Tereškino mokslinis straipsnis „Policininkas ar socialinis darbuotojas? Probacijos pareigūnų profesinių vaidmenų tyrimas“.

Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo – kiekybinės Lietuvos probacijos pareigūnų apklausos  – rezultatai.  Tyrimu  siekiama  atsakyti  į  klausimą,  su  kokiais  vaidmenimis  probacijos pareigūnai sieja savo profesinę veiklą. Atsižvelgiant į probacijos pareigūnų profesinės veiklos specifiką bei užsienio mokslinėje literatūroje pateikiamas klasifika­cijas, straipsnyje naudojamos policininko (arba kontroliuojančio) ir socialinio darbuo­tojo (arba resocializacijos) profesinių vaidmenų kategorijos. Atliktas tyrimas rodo, kad probacijos pareigūnai savo profesinę veiklą yra linkę sieti su kontrolės ir subalansuotu vaidmenimis.  Kontroliuojančio  vaidmens  pasirinkimo  tendenciją  straipsnio  autoriai  aiškina tokiais veiksniais, kaip griežta baudžiamoji politika ir baudimo kultūra bei pro­bacijos sistemos raida nuo probacijos kaip policinės ir kontroliuojančios iki resocializacijos ir socialinės pagalbos institucijos. Subalansuoto vaidmens pasirinkimas sietinas su  tarpusavyje  kontrastuojančiomis  kontrolės  ir  resocializacijos  funkcijomis,  kurias  probacijos pareigūnai siekia derinti savo kasdienėje profesinėje veikloje.

Leidinys lietuvių kalba pasiekiamas čia.

In the journal “Filosofija. Sociologija” (in English: “Philosophy. Sociology”) that publishes original research articles in the fields of philosophy and sociology, was published an article “A Police Officer or a Social Worker? Research on the Professional Roles of Probation Officers” written by the researchers of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences Dr Simonas Nikartas, Justinas Paliauka and Dr Artūras Tereškinas.

The article discusses the results of the quantitative survey of Lithuanian probation of­ficers.  We attempt to answer the question of what roles officers choose in their pro­fessional service.  Taking into account the specificity of probation officers’ duties and internationally accepted classifications, we use, in the article, the categories of the pro­fessional roles of a policeman (or controlling agent) and social worker (or resocialising agent) to analyse Lithuanian probation officers. The conducted research demonstrates that the Lithuanian probation officers associate their professional service with the con­trol­oriented and balanced roles. We explain the choice of the control­oriented role as influenced by such factors as strict punitive policies and punitive culture and the devel­opment of the Lithuanian probation system from the institution of police and control towards the institution of resocialisation and social support. The choice of the balanced role could be associated with the contrasting functions of control and resocialisation that the probation officers attempt to combine in their everyday professional activities.

The full text of the article in Lithuanian is available here.

Gegužės 28 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ greta kitų prelegentų bei prelegenčių pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės doc. dr. Ilona Laurinaitytė bei doc. dr. Ilona Michailovič. Savo pristatyme „Persekiojimo fenomenas Lietuvoje: ar (ne)būtina reaguoti?“ tyrėjos apžvelgė Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ finansuojamo tyrimo „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) problematiką, atkreipė dėmesį į persekiojimo aukas.

„Nors persekiojimo fenomenas pastaraisiais metais vis daugiau tyrinėjamas, nėra lengva jį apibrėžti bei apibūdinti“, – pranešimo metu sakė Ilona Laurinaitytė. Pasak prelegentės, persekiojimas dažniausiai apibūdinamas per įvairias elgesio formas, apimančias keletą rūšių: kėsinimąsi į asmens ar jo artimųjų sveikatą ar gyvybę, garbę ir orumą (pvz., įžeidinėjimus, reputacijos žlugdymą), privatumą (pvz., šnipinėjimą, sekimą, daugkartinį skambinimą) ir kt.

„Remiantis Vakarų šalių tyrimų rezultatais, persekiojimo lygis yra aukštas: viena iš penkių moterų ir vienas iš dešimties vyrų yra patyrę persekiojimą savo gyvenime, – tęsė pranešėja, – o dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros šios problemos mastai dar labiau auga.“ Kadangi toks elgesys labai stipriai paveikia aukos gyvenimą, tad intensyvesnių šio fenomeno tyrimų poreikis vis didėja. Mokslininkė tikisi, jog šiuo metu Lietuvoje vykdomas tyrimas padės užpildyti mokslo žinių šioje srityje trūkumą visų pirma išsiaiškinant, kaip Lietuvos gyventojai suvokia persekiojimą ir koks jo paplitimas visuomenėje.

Antroje pranešimo dalyje Ilona Michailovič pristatė šalyje galiojančias teisinio reagavimo dėl persekiojamojo pobūdžio elgesio galimybes. Kadangi Lietuvoje nėra atskiros baudžiamosios atsakomybės už persekiojimą, tai už tokio pobūdžio elgesį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal nukentėjusiam asmeniui sukeltą žalą ir atsiradusius padarinius. „Už persekiojimą gali būti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos BK 145, 165–168, 154, 198 ir kitus BK straipsnius, nes persekiojimas – daugialypis reiškinys“, – konferencijos dalyviams kalbėjo mokslininkė. Visgi, pasak tyrėjos, pagal šiuos BK straipsnius užregistruotų nusikaltimų skaičius bendroje nusikalstamumo struktūroje nėra didelis.

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo šalys raginamos kriminalizuoti tyčinį pasikartojantį kitam asmeniui grėsmę keliantį elgesį, dėl kurio šis asmuo jaučiasi nesaugus (Konvencijos 34 str.). Kita vertus, pasak I. Michailovič, Konvencijoje nurodyta išlyga, leidžianti nenumatyti atskiros baudžiamosios atsakomybės už persekiojimą, jei persekiojimui sustabdyti pakanka nebaudžiamųjų sankcijų. Vis dėlto į klausimą, ar reikia kriminalizuoti persekiojimą, pasak pranešėjos, galima atsakyti tik atlikus išsamius mokslinius tyrimus. Tikėtina, kad šiuo metu įgyvendinamas tyrimas padės atsakyti į nemažai su persekiojimu susijusių klausimų. Visgi, pasak mokslininkės, vyrų ir moterų stereotipinių elgesio modelių, nuostatų kaita stipriai prisidėtų kovojant su persekiojimu, nes labai daug šio įkyraus ir nepageidaujamo elgesio atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, be to, jam būdingas latentiškumas.

Visus, besidominčius persekiojimo reiškiniu ar patyrusius persekiojimą ir norinčius pasidalinti sava patirtimi, prašome kreiptis į projekto tyrėjų komandą el. paštu stalking@teise.org.

Visą pranešimą galima peržiūrėti čia (nuo 3:41:10 iki 3:58:21).

Ką reiškia teisinga bausmė? Kaip užtikrinti jos teisingumą? Kokios su bausmėmis susidūrusių moterų patirtys? Į šiuos bei kitus klausimus bus siekiama atsakyti artėjančioje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust) partnerių komanda, kurią sudaro Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Kembridžo universiteto Kriminologijos institutas (Didžioji Britanija) bei Vytauto Didžiojo universitetas maloniai kviečia visus norinčius dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys“, vyksiančioje 2021 m. birželio 23 d. (trečiadienį). Konferencija vyks nuotoliniu būdu per interaktyvią internetinę platformą.

Konferencijos metu bus aptariama teisingų bausmių moterims problema, analizuojamos moterų nusikalstamo elgesio aiškinimo ir nusikalstamos veikos sudėties kaitos tendencijos, taip pat  bus gilinamasi į taikomus baudimo mechanizmus ir praktikas, o pranešimus skaitys akademinės bendruomenės nariai, šios srities praktikai bei atstovai.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Užsiregistruoti į renginį galite čia.

Renginio programą rasite čia.

Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos bendrai finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust) dalis. Plačiau apie FemiJust projektą.

What does a just punishment mean? How to ensure its justness? What are the experiences of women who face punishment? These and other questions will be addressed at the upcoming international online conference.

The Research Council of Lithuania co-funded Project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experience of punishment” (Femijust) partner team consisting of Law Institute of the Lithuanian Center for Social Sciences, University of Cambridge Institute of Criminology and Vytautas Magnus University kindly invites you to attend the international conference „A just punishment for women? Punitive practices and female offenders‘ experiences“, taking place on the 23th of June 2021. The conference will be held remotely through an interactive online platform.

The conference will discuss the issue of fair punishment for women, analyse trends in the interpretation of women's criminal behaviour and the composition of criminal activity, as well as delve into the applicable punishment mechanisms and practices. Presentations will be delivered by members of the academic community, practitioners in this field and other representatives.

Participation in the conference is free, but registration is required. You can register for the event here.

Event agenda can be found here.

The conference is part of the Lithuanian Science Council co-funded project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experiences of punishment” (FemiJust). You can find out more about the project here.

2021 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu vykusioje Studentų mokslinėje konferencijoje pranešimus savo įgyvendintų tyrimų temomis skaitė trys Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto projektų jaunosios specialistės Aistė Gustaitė (vadovė dr. Rūta Vaičiūnienė), Deimantė Rimkutė (vadovė dr. Agnė Limantė) bei Jovita Bislytė (vadovė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė).

Konferencijos pradžioje studentams sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis. Po sveikinimo žodžio dalyviai ir klausytojai buvo nukreipti į atskirus pokalbių kambarius: biochemijos, fizikos, matematikos, informatikos, biofizikos, chemijos, fizinės geografijos, ekologijos ir aplinkotyros, miškotyros, biologijos, veterinarijos, agronomijos, geologijos, chemijos inžinerijos bei kitus. Teisės, ekonomikos ir vadybos sričių virtualiame kambaryje, kurio moderatorius – prof. Darijus Beinoravičius, jaunosios mokslininkės nuo lapkričio mėn. vykdytus projektus pristatė vienos iš pirmųjų programoje.

Jovita Bislytė pristatė projektą „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), kurio įgyvendinimui vadovavo dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Pranešime jaunoji specialistė klausytojams pristatė paciento sąvokos turinį teisės kontekste bei žalos kompensavimo modelius, taip pat pateikė pacientų priežiūros standartų, teisių ir pareigų santykio, žalos atlyginimo šaltinių vertinimą. Pranešimo metu buvo aptarti ir kiti esminiai projekto metu analizuoti klausimai, kaip antai kaltės elementas pacientų patirtos žalos atveju, žalos rūšis, kompetentingos institucijos, įrodinėjimo naštos pasiskirstymas bei daugelis kitų pagrindinių aspektų.

Antroji su vadovės dr. Agnės Limantės pagalba įgyvendintą projektą „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA) pristatė Instituto jaunoji specialistė, teisės studijų programos studentė Deimantė Rimkutė. Pagrindinis probleminis šio pranešimo klausimas – ar egzistuojantis civilinės atsakomybės reguliavimas būtų pakankamas atlyginant dirbtinio intelekto sukeltą žalą, jei žala kiltų šiandien Lietuvos jurisdikcijoje? Pranešėja į klausimą stengėsi atsakyti pirmiausia nagrinėdama kitus svarbius aspektus: kuo dirbtinis intelektas skiriasi nuo kitų labiau pažengusių technologijų, kas turėtų būti laikomas atsakingu už dirbtinio intelekto sukeltą žalą, kas yra dirbtinio intelekto kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas bei kitas diskusijos vertas problemas.

Aistė Gustaitė, sociologijos ir kriminologijos studijų programos studentė, auditorijai pristatė projekto „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), įgyvendinto vadovaujant dr. Rūtai Vaičiūnienei, rezultatus. Įgyvendintu tyrimu paremtas pranešimas „Elgesio korekcijos programų įgyvendinimo problemos laisvės atėmimo vietose. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atvejis“ auditorijos dėmesį patraukė savo realumu bei praktiškumu – buvo pristatyta daug dėmesio sulaukiančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patirtis elgesio programų (ne)veiksmingumo kontekste.

Mokslinių pranešimų pristatymu Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje konferencijoje Teisės institutui atstovavusios studentės užbaigė šešis mėnesius trukusį projektų įgyvendinimą. Džiugu, jog mokslininko profesiją studentės sėkmingai išmėgino vadovaujant kompetentingoms Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkėms.

Kiekvienais metais daugiau nei milijonas nepilnamečių Europos Sąjungoje dalyvauja baudžiamajame procese šalies viduje ir už jos ribų. Nors pastaraisiais dešimtmečiais nepilnamečių justicijos klausimai vis dažniau atsiduria tarptautinių institucijų ir organizacijų darbotvarkėje, net praėjus trisdešimčiai metų nuo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos paskelbimo vaikų teisių apsauga kasdienėje praktikoje tebėra iššūkis. Be to, pastebima, jog nėra nuoseklios individualaus vertinimo, kaip jis įtvirtintas Direktyvoje ES 2016/800, praktikos.

ES bendrai finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) komandos tikslas – organizuojant tarptautinį interaktyvų seminarą „Individualus vaikų baudžiamajame procese vertinimas: geriausių praktikų beieškant“ sukurti daugiau aiškumo individualaus vertinimo klausimais profesinėje bendruomenėje. Komanda, kurią sudaro partneriai iš Lietuvos (Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas), Kroatijos (Zagrebo universiteto Švietimo ir reabilitacijos mokslų fakultetas), Graikijos (Salonikų Aristotelio universitetas) ir Kipro („HFC Hope for Children“ politikos centras), maloniai kviečia individualaus vertinimo praktikus, nacionalinės ir tarptautinės politikos formuotojus, tyrėjus, akademinės bendruomenės narius bei kitus norinčius dalyvauti virtualiame renginyje 2021 m. gegužės 3 d. 11.00–16.55 val. Lietuvos laiku.

Renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama gerosioms individualaus vertinimo praktikoms Nyderlanduose, taip pat temoms, susijusioms su ekspertų tarpusavio bendradarbiavimu atliekant ir naudojant įtariamų ar apkaltintų vaikų individualų vertinimą baudžiamajame procese. Renginyje ekspertai pristatys pranešimus apie nacionalines patirtis ir iniciatyvas, įgyvendinant individualų vertinimą, po pranešimų vyks interaktyvios kavos pertraukėlės bei baigiamoji diskusija.

Seminare dalyvaus tokie kompetentingi pranešėjai kaip dr. Stephanie Rap iš Leideno universiteto Teisės mokyklos, June De Groot, atstovaujanti „Defense for Children International“ Nyderlanduose, bei Gabriella Gallizia, „Defence for Children“ Italijoje atstovė.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu per interaktyvią internetinę platformą, kurią suteikia Vaikų apsaugos centras Pietryčių Europoje („Child Protection Hub for South East Europe“). Asmenų, dalyvavusių visame renginyje, prašymu bus išduodami dalyvio pažymėjimai.

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Nuoroda į ją bei daugiau informacijos apie interaktyvų seminarą rasite čia.

Jei dar nesate Child Hub Platform narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ.

Renginio programa.

Pažymėtina, kad seminaras, vyksiantis 2021 m. gegužės 3 d., yra praktinis renginys, o artėjanti galutinė projekto IA-CHILD konferencija, vyksianti birželio 30 d. nuotoliniu būdu, bus skirta suburti tyrėjus ir praktikus bei vesti diskusiją pagrindinėmis individualaus vertinimo temomis. Taip pat bus pristatyti projekto rezultatai ir leidinys individualaus vertinimo tema. Kviečiame sekti naujienas apie artėjančius renginius per „Child Hub“ arba IA-CHILD projekto „Facebook“ puslapį.

Each year more than one million minors in the European Union face criminal proceedings within and across national borders. Even though in recent decades juvenile justice issues have increasingly been on the agendas of international institutions and organizations – still, thirty years after the introduction of the United Nations Convention on the Rights of the Child, safeguarding children’s rights in daily practice remains a challenge. Moreover, there is a noticeable absence of consistent practice of individual assessment ruled by the Directive.

The EU co-funded project “Procedural safeguards of accused or suspected children: improving the implementation of the right to individual assessment”(IA-CHILD) team aims to bring more clarity to the matters of individual assessment in the professional community by organising an international online seminar “Individual assessment of children in criminal proceedings: in search for best practices”. The team consisting of partners from Lithuania (Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences), Croatia (the Faculty of Education and Rehabilitation Sciences of the University of Zagreb), Greece (Aristotle University of Thessaloniki) and Cyprus (HFC Hope for Children Policy Center) kindly invite individual assessment practitioners, national and international policy makers, researchers, academics and others to participate in the interactive workshop on the 3^rd of May 2021, 10:00-15:55 CEST.

The event will focus on the good practices of individual assessment in the Netherlands as well as topics related to cooperation of experts doing and using the individual assessment of suspected or accused children in criminal procedure. The event will include expert presentations regarding national experiences and initiatives implementing individual assessment, the presentations will be followed interactive coffee breaks and a final discussion.

The seminar will feature such prominent speakers as dr. Stephanie Rap of Leiden University Law School, June De Groot of Defence for Children International the Netherlands, and Gabriella Gallizia of Defence for Children International Italia.

The workshop will be held remotely through an interactive online platform provided by the Child Protection Hub for South East Europe. Certificates of attendance will be issued upon request of participants who attended the whole event.

Full agenda is available here.

For registration and more information about the event please refer here.

The participation in the event is free, however, registration is required. If you are not already a member of the Child Hub Platform, please create an account (free) to join the event: https://bit.ly/39r1luJ.

It should be noted that the workshop, taking place on the 3rd of May 2021 is a practical event, whereas the the upcoming final conference for the IA-CHILD project to be held remotely on the 30th of June will aim to bring together the community of researchers and practitioners and conduct a discussion on the main topics of individual assessment. The results of the project and the Handbook on individual assessment will be presented as well. Be sure to keep up with the news on upcoming events through Child Hub or the IA-CHILD project Facebook page.

Lietuvos mokslo taryba kviečia registruotis į „Studentų mokslinę konferenciją 2021“ – tradiciniu tapusį renginį, kuriame studentai pristato mokslinius pranešimus ir atliktus mokslinius tyrimus. Konferencija vyks š. m. gegužės 11 dieną. Renginio pradžia – 8 val. 

Konferencijoje pranešimus skaitys ir mūsų Instituto įgyvendinamų projektų jaunesniosios specialistės:

Jovita Bislytė, projektas: „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), projekto vadovė: dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.

Aistė Gustaitė, projektas: „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), projekto vadovė: dr. Rūta Vaičiūnienė.

Deimantė Rimkutė, projektas: „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA), projekto vadovė: dr. Agnė Limantė.

Projektai bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba.

Būtina visų dalyvių – pranešėjų ir klausytojų – išankstinė registracija! Maloniai prašome registruotis iki gegužės 6 d.

Daugiau informacijos ir nuorodą į registraciją rasite čia.

Nors iki šiol korupcija bei kyšininkavimas bendrąja prasme daugeliui asocijuojasi su piktnaudžiavimu valdžios įgaliojimais, korupcija privačiame sektoriuje – taip pat vis daugiau dėmesio šiais laikais sulaukiantis reiškinys. Tačiau korupcijos privačiame sektoriuje sąvokai Lietuvos kontekste būdingas teisinis neapibrėžtumas – ji neatskleidžiama nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Kristinos Ambrazevičiūtės, dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės bei dr. Petro Ragausko bendradarbiavimo rezultatas – monografija „Korupcija privačiame sektoriuje“, kuria siekiama pateikti apibendrintą korupcijos privačiame sektoriuje problemiškumo įvertinimą Lietuvos kontekste.

Šią monografiją galima pavadinti 2016–2020 m. Instituto mokslininkų vykdytos specialios mokslinių tyrimų programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ dalies atliktų tyrimų kvintesencija. Leidinio pirmojoje dalyje autoriai formuoja korupcijos privačiame sektoriuje problemą: apibrėžia pačio reiškinio sąvoką ir pateikia santykio su viešojo sektoriaus korupcija vertinimą. Taip pat siekiama ne tik atskirti korupciją privačiame sektoriuje nuo gretutinių reiškinių, kaip antai konkurencijos, lobistinės veiklos bei dovanų teikimo, tačiau ir konkretizuoti keliamas grėsmes ir potencialią žalą. Antroji monografijos dalis skirta išsamiai pagrindinių priemonių, skirtų spręsti korupcijos privačiame sektoriuje problemą Lietuvoje, analizei, apimančiai baudžiamąją teisę, darbo teisę, civilinę teisę ir privataus sektoriaus savireguliaciją.

Visą monografijos tekstą rasite čia.

Although by many, corruption and bribery are still widely associated with abuse of power by government officials, corruption in the private sector is an increasingly relevant phenomenon nowadays as well. However, the concept of corruption in the private sector in the Lithuanian context is characterized by legal uncertainty – it is not disclosed in either national or international legal acts.

The team of Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences researchers, consisting of dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and dr. Petras Ragauskas' presents the result of their most recent collaboration – the new monograph “Corruption in the Private Sector”. The overall objective of the study is to summarize the assessment of the problem of corruption in the private sector in the Lithuanian context.

The publication reflects the quintessence of the research carried out through 2016-2020 by the researchers of the Institute as part of the special research program “A New Approach to Corruption: Challenges and Opportunities Beyond the Public Sector”. In the first part of the study, the authors focus on the issue of corruption in the private sector: the concept of the phenomenon itself is defined and an assessment of the relationship with corruption in the public sector is provided. The monograph also seeks not only to distinguish corruption in the private sector from co-occurrences such as competition, lobbying and the provision of gifts, but also to specify the threats and potential harm. The second part of the monograph is devoted to a detailed analysis of the main measures to address the problem of corruption in the private sector in Lithuania, including criminal law, labour law, civil law and private sector self-regulation.

Full text of the monograph can be found here.

2021 m. kovo 19 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė skaitė pranešimą „Party autonomy to choose jurisdiction and applicable law for matrimonial property in Europe“ (liet. Šalių autonomija pasirinkti jurisdikciją ir taikytiną teisę sutuoktinių nuosavybei Europoje) virtualiame seminare „Introduction to European Family Law 'Virtual Kyiv' Webinar“ (liet. Įvadas į Europos šeimos teisę – „Virtualusis Kijevas“, internetinis seminaras).

Seminarą organizavo Tarptautinė šeimos teisės advokatų akademija (International Academy of Family Lawyers, IAFL), kuri jungia šeimos teisės specialistus iš įvairių valstybių. Pranešimus šeimos teisės temomis renginyje skaitė mokslininkai ir advokatai iš Anglijos, Škotijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Rusijos, Maltos, Italijos, Graikijos, Monako, Ukrainos, Čekijos ir Šveicarijos. Pristatymuose buvo nagrinėjami šeimos advokatų iššūkiai naudojant skaitmenines technologijas ir socialines medijas, vaikų nuomonės išklausymo šeimos bylose klausimai, išlaikymo, sutuoktinių turto padalijimo ir kitos temos.

Agnės Limantės pranešime buvo aptariama šalių autonomija kaip svarbus įrankis ES tarptautinės privatinės šeimos teisės srityje. Mokslininkės teigimu, ji didina teisinį stabilumą ir nuspėjamumą, skatina jurisdikcijos ir taikytinos teisės koncentraciją, sutaupo laiko ir mažina bylinėjimosi išlaidas. Mokslininkė atkreipė dėmesį į susijusių ES reglamentų sąveiką, pažymėjo, kad būtina nepamiršti, kad santuokinio turto padalijimo klausimai dažniausiai kyla kartu su skyrybomis, išlaikymu, tėvų pareigomis, kuriuos reguliuoja savarankiški ES reglamentai.

Visą pranešimą ir kitus pristatymus galite rasti čia.

On 19 March 2021, Agnė Limantė, a chief researcher of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences, gave a presentation “Party autonomy to choose jurisdiction and applicable law for matrimonial property in Europe” at a virtual seminar “Introduction to European Family Law 'Virtual Kyiv' Webinar”.

This virtual seminar was organized by the International Academy of Family Lawyers (IAFL), which is a worldwide association of family law lawyers from various countries. In this event, lawyers and researchers from England, Scotland, Germany, France, Lithuania, Russia, Malta, Italy, Greece, Monaco, Ukraine, the Czech Republic and Switzerland gave presentations on European family law. The topics discussed covered challenges faced by family lawyers when using digital technologies and social media, hearing of the child in family cases, maintenance, division of family assets and other topics.

Agne Limante’s presentation focused on parties’ autonomy as an important tool in the EU private international family law. The researcher noted that parties’ choice increases stability and predictability, allows the concentration of jurisdiction and applicable law, saves time and additional litigation costs for the parties. She discussed the right of the parties to agree on the jurisdiction and the possibility of choice of applicable law for the matrimonial property. According to the researcher, the interaction of related EU instruments should be taken into account as the division of matrimonial property usually comes together with divorce, maintenance and parental responsibility issues.

The full report you can find it here.