Naujienos

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dokt. Aistė Leščinskaitė šių metų rugsėjo 25 d. dalyvavo vienoje didžiausių tarptautinių konferencijų, skirtų įvairioms diskriminacijos formoms aptarti. Horsenso mieste, Danijoje, vykusią konferenciją jau ketvirtą kartą organizavo Orhuso universiteto Eksperimentinių filosofinių diskriminacijos tyrimų centras (angl. Centre for the Experimental-Philosophical Study of Discrimination, CEPDISC).

Pranešimų sekcijoje „Diskriminacija ir teisiniai klausimai“ (angl. Discrimination and Legal Issues) A. Leščinskaitė skaitė pranešimą „Vyresnio amžiaus moterų užimtumo pratęsimas: teisinė sistema, garantijos ir ketinimai“ (angl. The Extension of Older Women’s Employment: Legal Framework, Guarantees, and Intentions).

Konferencijos dalyviams ji pristatė šiuo metu įgyvendinamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) tiriamus klausimus, susijusius su vyresnio amžiaus moterų užimtumo pratęsimu. A. Leščinskaitė pabrėžė, kad senėjant visuomenei šalims reikia politikos, skatinančios aktyvų vyresnių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje. Kol kas vyresnio amžiaus moterys susiduria su teisiniais ir praktiniais iššūkiais, trukdančiais tęsti jų užimtumą. Šiuos sunkumus dažniausiai nulemia diskriminacija dėl amžiaus, lyčių nelygybė ir veiksmingų teisinių apsaugos priemonių, skirtų jų teisėms darbo vietoje apginti, stoka. Vyresnio amžiaus darbuotojai, ypač moterys, dažnai patiria psichologinį smurtą darbo vietoje, kuris neigiamai veikia jų gerovę ir užimtumo tvarumą. Vis dėlto daugelis vyresnių moterų apie šias problemas nepraneša dėl netikėjimo darbdavių noru imtis veiksmų, bijodamos galimo keršto, įskaitant darbo praradimą ar darbo sąlygų pablogėjimą. Ir nors Lietuvos darbo kodeksas įpareigoja darbdavius užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, o tarptautiniai teisiniai standartai, tokie kaip Europos Sąjungos direktyvos ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, numato vyresnio amžiaus darbuotojų apsaugos sistemą, nepaisant šių teisinių reikalavimų, dažnai egzistuoja atotrūkis tarp teisės normų ir jų praktinio įgyvendinimo.

Anot A. Leščinskaitės, reikalingos teisinės, socialinės ir organizacinės permainos, kad būtų užtikrinta vyresnių moterų apsauga nuo diskriminacijos ir smurto darbo vietoje ir jos galėtų toliau saugiai, oriai ir tvariai prisidėti prie darbo rinkos.

Projektą VAM finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-24-29.

Su visais konferencijoje skaitytais pranešimais galima susipažinti čia.

Spalio 15 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė dalyvavo LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame pristatė pranešimą „Neteisėto vaikų išvežimo bylos Lietuvos teismų praktikoje“. Dr. A. Limantė į šį posėdį, kur svarstytas geriausių vaiko interesų vertinimo ir pagalbos užtikrinimo klausimas nagrinėjant neteisėto vaikų išvežimo bylas, pakviesta neatsitiktinai – Teisės instituto mokslininkė yra atlikusi ne vieną tyrimą tarptautinės privatinės šeimos teisės srityje ir paskelbusi mokslinių publikacijų, kurių tyrimo objektas yra būtent neteisėto vaikų išvežimo bylos ir su jomis susijusi teismų praktika. Dr. A. Limantė pateikė kasmet į Lietuvą galimai neteisėtai įvežamų ir iš jos išvežamų vaikų statistiką, aptarė tokias situacijas reguliuojančius tarptautinės teisės instrumentus ir plačiau pristatė vaiko negrąžinimo pagrindus, kuriais, nagrinėdami minėtas bylas, savo sprendimus grindžia Lietuvos teismai.

Pasak A. Limantės, dauguma Lietuvos teismų nagrinėjamų bylų susiję su vaikais, kurių bent vienas iš tėvų yra lietuvis, tam tikru laiku išvykęs gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, tačiau vėliau, poros santykiams nutrūkus, grįžęs į Lietuvą, kartu atsivežęs vaiką ir (ar) laiku jo negrąžinęs į gyvenamąją vietą. Tėvas, iš kurio buvo pagrobtas vaikas, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę. Šias situacijas reguliuoja du tarptautinės teisės instrumentai – 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir Reglamentas „Briuselis IIb“.

Pagrindinis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų principas yra skubus neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimas į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę. Remiantis Hagos konvencija, pirmiausia vaikas turėtų būti grąžintas į kilmės šalį ir tuomet šios šalies teismas turėtų spręsti, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas. Taigi vaiko grąžinimo byla, anot mokslininkės, yra tarsi tarpinė byla, joje sprendžiama tik dėl vaiko grąžinimo, bet ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vis dėlto Konvencijos 13-ajame straipsnyje numatyti ir vaiko negrąžinimo pagrindai, pvz., kai nustatoma, kad buvo gautas kito iš tėvų sutikimas išvežti vaiką arba kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichologinė žala, arba vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Taip pat labai svarbus principas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos teismai spręsdami dėl vaiko grąžinimo, yra vaiko išklausymas, atsižvelgimas į jo nuomonę.

Didžiuojamės, kad svarstant vieną iš parlamentinės kontrolės klausimų – vaiko interesų užtikrinimą neteisėto vaikų išvežimo bylose – bendrai šios srities problematikai pristatyti į Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį buvo pakviesta Teisės instituto mokslininkė.

Nuoroda į 2025-10-15 d. LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio vaizdo įrašą.

Dr. Ingrida Kerušauskaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dalyvavo Kembridžo tarptautiniame ekonominių nusikaltimų simpoziume, vykusiame rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 7 d. Kembridžo universiteto Jėzaus koledže, Jungtinėje Karalystėje.

Kembridžo tarptautinį ekonominių nusikaltimų simpoziumą rengia Kembridžo universitetui priklausantis Jėzaus koledžas, bendradarbiaujantis su valstybinėmis ir akademinėmis institucijomis iš viso pasaulio. Per daugiau nei keturiasdešimt metų simpoziumas tapo lyderiaujančia diskusijų platforma, skirta analizuoti iššūkiams, susijusiems su ekonominių paskatų sąlygojamais nusikaltimais ir pažeidimais, jų prevencija bei kontrole. Pastaraisiais metais simpoziumas pritraukia apie 2000 dalyvių – valstybės tarnautojų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, teisėsaugos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, įstatymų leidėjų, finansų tarpininkų ir jų patarėjų, atitikties ir technologijų specialistų, teisininkų, apskaitininkų bei akademikų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių. Šių metų simpoziumo pagrindinė tema – tarpvalstybiniai nusikaltimai.

Dr. I. Kerušauskaitės vaidmuo simpoziume buvo daugialypis. Antradienį, rugsėjo 2 d., ji skaitė pranešimą paralelinėje programoje „International Networks for the Study of Economic Crime (INSEC)“, čia ji aptarė užsakomųjų mokslinių tyrimų projektų iššūkius ir naudą. Dr. I. Kerušauskaitė iškėlė klausimus, susijusius su tyrimų publikavimo reikalavimais ir konfidencialumo aspektais, politiniu spaudimu bei kartais sunkiai suderinamais akademiniais ir projektiniais terminais. Kita vertus, ji taip pat pabrėžė, kad užsakomieji moksliniai tyrimai naudingi tuo, kad turi įtakos politikos formavimui, suteikia galimybę pasiekti suinteresuotuosius asmenis ir reikiamus duomenų šaltinius.

Dr. I. Kerušauskaitė organizavo ir moderavo paralelinę dienos programą trečiadienį, rugsėjo 3 d., tema „Strategic corruption, illicit finance and foreign interference“. Šioje programoje dr. I. Kerušauskaitė pasakė įžanginę kalbą, kurios metu aptarė kompleksines ir vis aktualesnes temas įvairialypei auditorijai iš viso pasaulio, tarp jų – prokurorams, teisėsaugos atstovams, valstybės tarnautojams, žurnalistams, akademikams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, taip pat privačiojo sektoriaus finansų, teisės ir investicijų specialistams. Dr. I. Kerušauskaitės įžanginė kalba rėmėsi jos neseniai su prof. Caryn Peiffer publikuotu straipsniu „Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption“ bei jos vykdomais strateginės korupcijos tyrimais.

Šeštadienį, rugsėjo 6 d., simpoziumo 21-ojoje sesijoje, skirtoje temai „New approaches to fighting cross-border crime“, dr. I. Kerušauskaitė pristatė savo darbą politinės valios tema. Mokslininkė siūlė pažvelgti už supaprastintos politinės valios sampratos ribų, nagrinėjant korupcijos ir antikorupcijos veiklų efektyvumą. Dr. I. Kerušauskaitė pristatė „Aštuonkojo“ modelį (angl. Octopus framework), skirtą veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti.

Sekmadienį, rugsėjo 7 d., kartu su Ruta Nimkar dr. I. Kerušauskaitė vedė diskusinę sesiją (angl. think tank) tema „Following the money in irregular migration“. Šiose simpoziumo diskusinėse sesijose nagrinėjamos mažiau ištirtos finansinių nusikaltimų problemos, taip pat bendradarbiaujama planuojant naujas tyrimų gaires ir tematikas. Šios diskusijos padėjo identifikuoti būsimas tyrimų kryptis ir galimas bendradarbiavimo galimybes tarp sesijos dalyvių.

Galiausiai trečiadienį, rugsėjo 3 d., dr. I. Kerušauskaitei buvo suteikta garbė tarti padėkos žodį iškilmingos simpoziumo vakarienės metu.

Šis simpoziumas – tai unikali galimybė tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu užmegzti ryšį su visame pasaulyje pirmaujančiais kovos su finansiniais nusikaltimais ekspertais. Įvairiapusė ekspertinė patirtis, kuria dalijamasi tokiose platformose, bei užmegzti ryšiai tampa itin reikšmingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui ir ateities moksliniams tyrimams.

Jau 25-ąjį kartą surengta tarptautinė kriminologų konferencija „EUROCRIM 2025“ tapo puikia platforma akademiniam bendradarbiavimui ir idėjų mainams – į ją aktyviai įsitraukė ir LSMC Teisės instituto mokslininkai.

Šiemet konferencija vyko Atėnuose, rugsėjo 3–6 dienomis, kur Instituto mokslininkų komanda – dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Skirmantas Bikelis, pristatė savo vykdomų tyrimų rezultatus ir stiprino bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais galimybes.

Pranešime „Predictive AI in Criminal Justice: Beyond Poor Algorithmic“ dr. Monika Žalnieriūtė aptarė, kaip prognostiniai dirbtinio intelekto įrankiai gali lemti tendencingus institucijų sprendimus, įskaitant ir baudžiamosios justicijos sistemą. Pabrėžiama, kad remiantis šališkais duomenimis priimti automatizuoti sprendimai taip pat prisideda prie socialinės stigmos didinimo, kuri neretai paliečia marginalizuotas socialines grupes. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas veikiau prisideda ne prie nelygybės mažinimo, o prie jos stiprinimo. Dr. Monikos Žalnieriūtės įsitikinimu, būtent socioekonominių charakteristikų įtraukimas į prognostinių sprendimų priėmimo procesą lemia dar selektyvesnę baudžiamosios justicijos sistemą, sąlygojančią sistemingą tam tikrų visuomenės grupių atskirtį ir jų socialinių, ekonominių, politinių galimybių apribojimą.

Instituto mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė dalyvavo diskusijoje apie Baltijos šalių kriminologijos raidą per pastaruosius 25 metus, kurioje kartu su kolegomis iš Estijos ir Lenkijos buvo aptariamas akademinių bendruomenių stiprinimas, tyrimų centrų plėtra bei pagrindinės tyrimų kryptys regione. Diskusijos pabaigoje daugiausia dėmesio buvo skirta klausimui dėl Baltijos šalių kriminologijos tapatybės bei jos ateities perspektyvų. Po diskusijos mokslininkai aptarė bendradarbiavimo galimybes rengiant bendras publikacijas ir projektinių paraiškų rengimo idėjas. Instituto mokslininkė taip pat dalyvavo įvairiose Europos kriminologų asociacijos kalėjimų tyrimų darbo grupės veiklose, jos organizuotose tematinėse sesijose ir susitikimuose.

Tuo tarpu dr. Skirmantas Bikelis dalyvavo sesijoje „Recent Legislative and Policy Developments on Non-conviction-based confiscation in Europe“ ir pristatė pranešimą „Confiscation of Illicit Flows: Two Far-Reaching Models from Baltic States“, kuriame analizavo lėšų, plaunamų neteisėtais finansiniais srautais, naujausias konfiskavimo praktikas Lietuvoje bei Latvijoje. Lietuvoje tokių lėšų konfiskavimas taikant bešeimininkio turto civilinės teisės institutą vyksta labai efektyviai, o principinių priekaištų šiai inovacijai, bent kol kas, nematyti. Latvijoje taikomas įtariamai plaunamo turto konfiskavimas sustabdžius baudžiamąjį procesą dėl turto legalizavimo. Nors ši inovacija veikia labai efektyviai ir yra aprobuota Latvijos Konstitucinio Teismo vienu naujausių nutarimų 2025 metais, vis dėlto ji kelia nemažai abejonių dėl atitikties sąžiningo proceso ir proporcingumo principams.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė rugpjūčio 26–29 d. dalyvavo 50-ojoje kasmetinėje Europos viešojo administravimo grupės (angl. The European Group for Public Administration, EGPA) konferencijoje, vykusioje Glazge, Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinio renginio pristatymai ir diskusijos buvo skirtos temai „EGPA 50-metis: viešojo administravimo perspektyvos Europoje“ (angl. EGPA at 50: Prospects for Public Administration across Europe).

Dr. I. Kerušauskaitė skaitė pranešimą „Už politinės valios „juodosios dėžės“ ribų: Aštuonkojo modelis, skirtas veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti“ (angl. Beyond the Black Box of Political Will: The Octopus Framework to Deconstruct the Drivers and Blockers of Effective Action Against Corruption). Jo metu tyrėja pabrėžė, kad politinė valia dažnai suprantama kaip esminė kliūtis siekiant efektyvios korupcijos kontrolės, susijusios su politinės ir teisinės sistemos stiprinimu, įstatyminiu reglamentavimu, baudžiamuoju persekiojimu ir žalos atlyginimu. Politinės valios sąvoka vis dar išlieka nepakankamai konceptualizuota tiek politiniu, tiek akademiniu lygmeniu.

Pranešime dr. I. Kerušauskaitė pažymi, kad pati „politinės valios“ sąvoka nėra pakankama identifikuojant ir sprendžiant iššūkius, susijusius su veiksmingo įstatyminio reglamentavimo ir jo praktinio įgyvendinimo stoka. Priešingai, ši sąvoka pernelyg dažnai pasitelkiama kaip vienintelė priežastis, dėl kurios nesiimama priemonių korupcijos kontrolei užtikrinti. Pranešime siūloma atsisakyti „politinės valios“ sąvokos ir pažvelgti į esmines priemones ir iššūkius, kurie aktualūs korupcijos prevencijai. Būtent Aštuonkojo modelis pristatomas kaip įrankis, skirtas tikrosioms priemonėms ir iššūkiams, kurie dažnai atsiduria po redukcionistine „politinės valios“ sąvoka, identifikuoti. Pastebima, kad šis modelis gali padėti parengti kryptingas intervencijas, skirtas nukreipti efektyvias priemones korupcijos prevencijai.

Siūlomas Aštuonkojo modelis nagrinėja aštuonias politikos reformų (ar jų trūkumo) veiksnių kategorijas: (1) asmeniniai interesai ir prioritetai; (2) politinė ideologija ir paskatos; (3) problemos prioretizavimas; (4) pajėgumai ir ištekliai; (5) įgaliojimai imtis veiksmų; (6) socialinis kontraktas; (7) socialinės normos ir (8) (ne)komunikacija.

Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje suteikė mokslininkei galimybę aptarti svarbius, tačiau mažai ištirtus korupcijos ir antikorupcinių veiksmų klausimus su pirmaujančiais pasaulio viešojo administravimo, etikos ir skaidrumo tyrėjais. Tai taip pat padėjo užmegzti naujas partnerystes būsimiems projektams ir mokslinių tyrimų sritims.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Artūro Tereškino ir dr. Rūtos Vaičiūnienės straipsnis „Investing in Femininity: A Case Study of Incarcerated Women in Lithuania“ publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale „East European Politics and Societies“.

Naujojoje mokslinėje publikacijoje nagrinėjamos su moteriškumo raiška, instituciniu refeminizavimusi ir pasipriešinimu susijusios laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime atliekančių moterų patirtys. Pastebima, kad nusikaltusios moterys nusižengia tiek kodifikuotos teisės normoms, tiek socialiai įtvirtintiems lyčių vaidmenims, susijusiems su konstruotina moteriškumo samprata. Būtent kalėjimas tampa kontrolę ir discipliną įgyvendinančia institucija, skirta paneigtam moteriškumui atkurti.

Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad moteriškumas tarp nuteistųjų praktikuojamas įvairiais būdais, įskaitant rūpinimąsi fizine išvaizda ir higienos palaikymą, tačiau taip pat svarbi nuteistųjų socialinė padėtis, šeiminiai įsipareigojimai, motinystė. Nors moteriškumo raiška dėl materialinių išteklių trūkumo tampa ribota, moteriškumas vis vien suvokiamas kaip tam tikras socialinis kapitalas, investicija ir tapatybės dalis, kitais atvejais – kaip būdas palengvinti įkalinimo bausmės sąlygojamas kančias ar išreikšti homoerotinę aistrą.

Su straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė, įgyvendinanti podoktorantūros stažuočių projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC), šią vasarą stažavosi dviejose tarptautinėse mokslo institucijose.

Birželio 20 d. – liepos 4 d. mokslininkė stažavosi Europos teisės akademijoje (angl. Academy of European Law, ERA) ir dalyvavo jos organizuotuose Europos darbo teisės vasaros kursuose. Jų metu pranešimus skaitė įvairūs darbo teisės ekspertai. Taip pat buvo surengtas vizitas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Kursų dalyviai turėjo galimybę stebėti teismo posėdį, kuriame nagrinėta diskriminacijos darbe byla. Stažuotės Vokietijoje metu dr. Raimonda Bublienė užmezgė vertingų bendradarbiavimo ryšių, pasinaudojo akademijos teikiamais moksliniais ištekliais ir dalyvavo kituose naudinguose susitikimuose.

Po stažuotės Vokietijoje R. Bublienė nuo liepos 15 iki 22 d. lankėsi Vigo universiteto (Ispanija) Lygybės skyriuje (isp. Unidad de Igualdad de la Universidad de Vigo). Šis padalinys atsakingas už lygių galimybių politikos įgyvendinimą universitete. Taip pat jo darbuotojai rūpinasi priemonių, skirtų lyčių aspektui integruoti į visas universiteto gyvenimo sritis ir bendruomenę, kūrimą, skatinimą, stebėseną bei vertinimą. Stažuotės metu Teisės instituto mokslininkė pristatė vykdomą projektą, aptarė galimas tolesnio bendradarbiavimo kryptis. Kolegos iš Vigo universiteto Lygybės skyriaus papasakojo apie jų vykdomą veiklą, pasidalino darbo praktika, analizuojamomis su diskriminacija susijusiomis problemomis įdarbinimo ir darbo pajamų srityse.

Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer praėjusią savaitę (liepos 12–16 d.) dalyvavo 28-ajame Tarptautinės politologų asociacijos (IPSA) kongrese Seule, kur skaitė pranešimą „Kliūčių atskleidimas: praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Unmasking Barriers: Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption).

Pranešime ji pristatė strateginę korupciją – sąmoningą valstybės inicijuotą ar remiamą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką kitoms šalims ir įgyvendinti geopolitinius tikslus. Ši korupcijos forma išsiskiria orientacija į užsienio politiką ir tarptautinės teisės subjektus.

Be to, mokslininkė aptarė pagrindines kliūtis, trukdančias atpažinti ir mažinti strateginę korupciją: organizacines ir teisines spragas, pasitikėjimo stoką tarp institucijų ir ribotą tarptautinį bendradarbiavimą. Akcentuota, kad ši korupcijos forma išnaudoja vietinių institucijų pažeidžiamumą ir gali būti naudojama pažeisti valstybės demokratines institucijas.

Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer taip pat aptarė įtampą tarp skaidrumo ir nacionalinio saugumo: nors saugumo tarnybos gali veiksmingai prisidėti prie kovos su strategine korupcija, būtina užtikrinti antikorupcinių priemonių ir sprendimų priėmino skaidrumą. Pranešimo metu taip pat išryškinti sunkumai identifikuojant ilgalaikes korupcijos schemas, ypač susijusias su investicijomis, lobistine veikla ar strateginių sektorių kontrole.

Galiausiai mokslininkė pabrėžė, kad strateginė korupcija vis dažniau įvardijama kaip auganti hibridinių grėsmių valstybei dalis, kelianti pavojų demokratijai ir tarptautiniam saugumui, todėl norint ją suvaldyti būtina imtis naujų atsako priemonių ir partnerysčių.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer kartu su kolege iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Caryn Peiffer tarptautiniame moksliniame žurnale „Public Integrity“ publikavo straipsnį „Praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Jame autorės nagrinėja, kaip užsienio valstybės naudoja korupciją geopolitiniams tikslams pasiekti, bei aptaria būtinas atsparumo priemones, padedančias užtikrinti demokratinių institucijų stabilumą ir saugumą.

Mokslininkės publikacijoje nagrinėja du pagrindinius strateginės korupcijos tyrimų srityje aktualius aspektus. Pirmiausia analizuojami konceptualūs iššūkiai, susiję su strateginės korupcijos sąvokos apibrėžimu. Antra, dėmesys skiriamas praktiniams aspektams – iššūkiams, su kuriais susiduria institucijos, spręsdamos šią sudėtingą korupcijos formą realybėje.

Straipsnyje išskiriamos pagrindinės praktinės problemos: naujos sąvokos įtraukimas į institucijų veiklą; tarptautinio bendradarbiavimo kliūtys identifikuojant strateginę korupciją ir patraukiant atsakomybėn su ja susijusius asmenis; vidaus institucijų pažeidžiamumai, sudarantys palankias sąlygas korupcinėms schemoms; būtinybė derinti skaidrumą su nacionalinio saugumo reikalavimais bei kitos problemos.

Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.