Autorius: Rita MATULIONYTĖ
Temos kategorija: Autorinių ir gretutinių teisių teisė

Viena iš Europos Komisijos „Europos skaitmeninės darbotvarkės“ (Digital Agenda for Europe) krypčių – skaitmeninės prieigos prie Europos kultūros paveldo, sukaupto Europos bibliotekose, muziejuose bei kitose viešosiose organizacijose, sukūrimas. Viena pagrindinių teisinių problemų, su kuria susiduriama norint skaitmeninti bibliotekų ir kitų organizacijų kolekcijose esančius kūrinius ir padaryti juos viešai prieinamus, – teisių panaudoti dar vis autorių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius įsigijimas, ypač tada, kai kūrinio autorių ar jų buvimo vietos nustatyti nepavyksta (t. y. kūrinių našlaičių atveju). Šią kūrinių našlaičių problemą siekiama spręsti 2012 m. spalio 25 d. Direktyva dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (2012/28/EU), arba Kūrinių našlaičių direktyva. Trumpai tariant, Direktyva leido bibliotekoms ir tam tikroms kitoms viešosioms organizacijoms neatlygintinai skaitmeninti ir padaryti internete viešai prieinamus kūrinius našlaičius su sąlyga, kad prieš tai atlikta kruopšti teisių turėtojų paieška nedavė rezultatų. Šia mokslo studija siekiama įvertinti Direktyvos pranašumus ir trūkumus, identifikuoti potencialias Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir taikymo praktikoje problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus. Direktyvos vertinimas buvo atliekamas tiesiogiai analizuojant Direktyvos tekstą, jos parengiamuosius dokumentus, Direktyvos svarstymo metu vykusią viešą Europos Sąjungos akademikų, ekspertų ir suinteresuotų organizacijų diskusiją (tiek, kiek ji atsispindi doktrininiuose darbuose, viešuose įvairių organizacijų atsiliepimuose) bei konsultuojantis su Lietuvos ekspertais iš suinteresuotų organizacijų (bibliotekų, muziejų, archyvų, vartotojų, autorių ir gretutinių organizacijų) ir valdžios įstaigų.