LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS
2008
  • ŽURNALAI

Autorius: Gintautas Sakalauskas
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje pristatomos tarpdalykinės kriminologijos magistrantūros studijos Vilniaus universitete. Šių studijų projektas kuriamas nuo 2006 m. vasaros iki šiol. Aptariama kriminologijos mokslo reikšmė, bendros raidos tendencijos ir jo poreikis Lietuvoje; remiamasi konkrečiais nusikalstamo elgesio kontrolės ir jo socialinio vertinimo pavyzdžiais.

Autorius: René van SWAANINGEN
Temos kategorija: Kriminologija

Sutinkamai su konferencijos tema, kuria šis straipsnis remiasi, jame nagrinėjami tarpdisciplininio požiūrio iššūkiai ir sunkumai kriminologijoje. Iš pradžių trumpai aprašoma kriminologijos istorija, taip atkreipiant dėmesį į jos gana silpną epistemologinę istoriją

Autorius: Margarita DOBRYNINA
Temos kategorija: Kriminologija

Šiame straipsnyje aptariama viena aktualiausių šiuolaikinių kriminologinių problemų – nusikaltimų baimė. Atsiradusi prieš keturis dešimtmečius, ši tema užėmė pakankamai tvirtas pozicijas tiek politiniame, tiek profesiniame, tiek viešajame diskursuose.

Autorius: Leslie Holmes
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje analizuojamos kriminologijos ir politologijos mokslų sąsajos, bendrų temų, metodų ir galimų tyrimų problematika bei perspektyvos, pristatomos abiejuose moksluose paplitusios teorijos, teiginiai, kuriais remiantis galima analizuoti sudėtingus daugelio mokslų interesų srityje esančius reiškinius, tokius, kaip korupcija, organizuotas ir korporatyvinis nusikalstamumas.

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjamas socialinės tvarkos ir laisvės, saugumo ir laisvės, nuosavybės ir laisvės santykis, taip pat aptariamos esminės laisvės sąlygos bei jos garantijos. Socialinė tvarka yra labai svarbus instrumentas, priemonė siekti pozityvių tikslų – teisingumo, taikos ir stabilumo, užtikrinti visuotinę gerovę ir viešąjį interesą. Kartu tikslo ir priemonių dichotomija yra labai sąlygiška, nes, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, socialinė tvarka gali būti traktuojama ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip savaiminis tikslas. Remiantis tokia išvada, straipsnyje kritiškai vertinami nusistovėję mąstymo stereotipai ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų klišės, pagal kurias žmogus demokratinėje visuomenėje visada laikomas išskirtinai tik tikslu ir niekada – priemone.

Autorius: Ingrida Mačernytė-Panomariovienė
Temos kategorija: Darbo teisė

Straipsnyje nagrinėjamos diskriminacijos dėl įdarbinimo amžiaus problemos. Kitaip tariant, analizuojami Lietuvos teisės aktai, kurie gali sudaryti pagrindą diskriminacijai egzistuoti arba numatantys atvejus šiai diskriminacijai pateisinti. Straipsnyje aptariamas tiek minimalaus, tiek ir maksimalaus įdarbinimo amžiaus cenzo nustatymo teisės aktuose bei galimybės dirbti suėjus atitinkamam amžiui pagrįstumas.

Autorius: Ingrida Mačernytė-Panomariovienė
Temos kategorija: Darbo teisė

Lygybės dėl amžiaus principo užtikrinimo problemos labiausiai išryškėja darbo teisėje. Nors tarptautiniai dokumentai ir Europos Sąjungos direktyvos numato nediskriminavimo dėl amžiaus darbe principą, tačiau taip pat numato ir išimtis, kuriomis tokia diskriminacija yra pateisinama. Straipsnyje nagrinėjami diskriminacijos dėl amžiaus sudarant, keičiant ir nutraukiant darbo sutartį atvejai bei išimtys, pagrindžiančios skirtingų sąlygų taikymą darbe dėl amžiaus. Kitaip tariant, analizuojami Lietuvos teisės aktai, kurie nustato diskriminacijos pagrindus bei atvejus šiai diskriminacijai pateisinti.

Autorius: Simonas NIKARTAS, Sonata MALIŠAUSKAITĖ-SIMANAITIENĖ, Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Bausmių vykdymo teisė
, Kriminologija

Straipsnyje analizuojama įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, vertinama tokios praktikos nauda ir trūkumai, aptariamos jos taikymo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos. Pirmajame šio straipsnio skyriuje apžvelgiama bendra įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, supažindinama su privatizavimo formomis. Antrajame skyriuje analizuojama daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų sukėlusi visiško kalėjimų privatizavimo forma, labiausiai paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Aptariamas Vokietijoje itin pabrėžiamas visiško įkalinimo įstaigų privatizavimo (ne)konstitucingumo aspektas. Remiantis užsienio autorių moksline literatūra, vertinamas įkalinimo įstaigų privatizavimo tikslų įgyvendinimas šiose valstybėse. Paskutiniame skyriuje, remiantis šiame darbe atlikta užsienio valstybių praktikos analize, siekiama įvertinti privačių įkalinimo įstaigų formavimo Lietuvoje tikslingumą bei galimybes.

Rodyti daugiau

Turinio pabaiga.