LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS
2009
  • ŽURNALAI

Autorius: Aušra Pocienė
Temos kategorija: Kriminologija

Miesto saugumo problemas galima spręsti ne tik organizuotomis policijos pastangomis, bet ir puoselėjant socialinę ir fizinę tvarką bei iš anksto apgalvojant miesto plėtrą. Į šią veiklą turėtų būti įtraukti ir miesto planuotojai bei architektai. Saugumas, ir ypač saugumo jausmas, yra vienas svarbesnių gyvenimo kokybės mieste elementų, tačiau jį lemia ne vien reali kriminogeninė situacija, bet ir socialinės tvarkos būklė bei vietos bendruomenės sutelktumas.

Autorius: Svetlana Justickaja, Aušra Gavėnaitė
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos situacija recidyvinio nusikalstamumo tyrimo srityje ir siūlomos galimos tolesnės tokių tyrimų plėtojimo kryptys. Parodoma, kad nepaisant recidyvinio nusikalstamumo analizės svarbos ir poreikio, informaciniai šaltiniai apie šį reiškinį Lietuvoje yra labai riboti.

Autorius: Vaidas Kalpokas
Temos kategorija: Kriminologija

Sparti naujųjų technologijų raida, su ja susiję visuomenės bei kasdienio žmonių gyvenimo pokyčiai, plačiai aptariami socialinių teoretikų, randa atgarsį ir teisinių bei kriminologinių tyrinėjimų srityse. Skaitmeninėje erdvėje, neretai vadinamoje nauja socialine realybe, vykstančioms socialinėms sąveikoms suprasti ir paaiškinti ne visuomet tinka tos pačios teorinės schemos, kurios, atrodytų, nepriekaištingai veikia mums įprastame „žemiškame“ pasaulyje.

Autorius: Margarita Dobrynina
Temos kategorija: Kriminologija

Šiame straipsnyje aptariama kriminologinio žinojimo problematika, analizuojamas valdžios vaidmuo konstruojant mokslinį diskursą. Pradedant nuo bendro žinojimo ir valdžios santykio aptarimo socialinio konstrukcionizmo teorijos požiūriu, toliau analizuojami kriminologinio žinojimo politikos ir kontrolės klausimai.

Autorius: Mindaugas Lankauskas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje analizuojama valstybės ir bažnyčios atskyrimo doktrina skirtingose užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikoje. Valstybės ir bažnyčios atskyrimas nagrinėjamas iš istorinės perspektyvos, apžvelgiami skirtingi valstybės ir bažnyčios sambūvio modeliai. Aptariant užsienio valstybių patirtį nagrinėjamoje srityje, pagrindinis dėmesys skiriamas valstybėms, kurių valstybės ir bažnyčios atskyrimo modeliai pasižymi tam tikrais ypatumais bei atskleidžia skirtingą tokio atskyrimo sampratą (t. y. visiškas atskyrimas, dalinis ir kt.). Įvertinus užsienio patirtį, skiriama dėmesio ir teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje. Aptartas valstybės bei religinių bendruomenių santykiams aktualus įstatyminis reguliavimas bei Konstitucinio Teismo sprendimai.

Autorius: Adolfas MACKONIS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiama konceptualinė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo analizė. Teigiama, kad viešasis interesas negali prieštarauti individualiems visuomenę sudarančių asmenų interesams ir turėtų su jais sutapti. Tačiau, remiantis Arrow teorema, toks viešasis interesas yra neįmanomas, jei norima, kad jis būtų sąžiningas ir racionalus. Kadangi negalima išpildyti visų su viešojo intereso turiniu sietinų intuicijų, maksimaliai įmanomai šias intuicijas patenkintų viešojo intereso sutapatinimas su asmens neliečiamumo principu, besiskleidžiančiu asmens gyvybės, laisvės ir nuosavybės neliečiamumo aspektais. Tai leistų koegzistuoti kuo įvairesniems interesams, niekam neprimetant jokio privalomo intereso.

Autorius: Salomėja Zaksaitė, Zigmas Garalevičius
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
, Teisėkūra

Straipsnyje analizuojama šeimos ginčų mediacija Europos Sąjungos valstybėse. Skiriamos dvi šeimos ginčų mediacijos formos: teisminė ir neteisminė. Kiekviena iš šių formų turi savitų privalumų bei trūkumų, vidinių bei išorinių prieštaravimų. Straipsnyje, remiantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos valstybių teisės aktais bei moksline doktrina, siekiama ištirti teisminės ir neteisminės mediacijos stipriąsias bei silpnąsias puses, nustatyti, koks modelis ar modelių derinys būtų priimtiniausias šeimos ginčams spręsti ir identifikuoti problemas, trukdančias šeimos ginčų mediacijos plėtrai Lietuvoje.

Autorius: Justinas Žilinskas
Temos kategorija: Tarptautinė teisė

1899 – 1907 m. Hagos taikos konferencijose, tarp kitų tarptautinės teisės klausimų, buvo pirmą kartą tarptautiniu mastu kodifikuoti sausumos karo įstatymai ir papročiai. Ši kodifikacija turėjo didžiulę įtaką karo teisei, o principinės jos nuostatos išlaikė savo svarbą iki šiol. Šiame straipsnyje, pasiremiant įvairiais norminiais ir doktrininiais šaltiniais, aptariamos trys svarbiausios nuostatos iš Sausumos karo įstatymų papročių sąvado (sudėtinės 1899 m. ir 1907 m. II ir IV Hagos konvencijų dėl sausumos karo įstatymų papročių dalies): klasikinė kombatanto sąvoka, Martenso išlyga bei klasikinės karinės okupacijos samprata.

Autorius: Lina BELIŪNIENĖ
Temos kategorija: Konstitucinė teisė
, Žmogaus teisės

Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais (kokį teisinį reguliavimą nustatydamas) įstatymų leidėjas pažeidžia žmogaus teisių ir laisvių esmę. Todėl  pirmiausia apibrėžiama, kas yra vadinama žmogaus teisės esme. Galiausiai atskleidžiama žmogaus teisės ar laisvės esmės nepaneigimo samprata ir analizuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas konkretaus teisinio reguliavimo konstitucingumą, pripažino esant teisės ar laisvės neigimą.

Autorius: Fritz SACK
Temos kategorija: Baudžiamosios teisės politika
, Kriminologija

Straipsnyje analizuojamas baudžiamasis populizmas – jo samprata, požymiai ir gilesnių tyrimų poreikis. Remiamasi D. Garlando knyga „Kontrolės kultūra“ ir kitais autoriaus darbais, kuriuose analizuojami baudžiamumo ir požiūrio į kriminalinį baudimą kaitos procesai Vakarų visuomenėse. Autoriaus nuomone, šiuos procesus būtina pastebėti, suvokti ir įvertinti.

Rodyti daugiau

Turinio pabaiga.