LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS
Baudžiamojo proceso teisė
  • ŽURNALAI

Autorius: Mindaugas Girdauskas
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais apie tai, kad nuosprendžiu gali būti pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas, turi būti iš anksto pranešta kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams. Tai atliekama aptariant užsienio šalių ir tarptautinės teisės nuostatas, naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Autorius: Raimundas JURKA, Marina GUŠAUSKIENĖ
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje nagrinėjama suėmimo atitikties vienam iš procesinės prievartos principų – ultimum remedium problematika. Remiantis atlikta analize, straipsnyje atskleidžiama šio principo samprata bei reikalavimai. Taip pat konstatuojama, kad Lietuvos baudžiamajame procese nėra garantuojama asmens teisė kvestionuoti suėmimo atitiktį minėtam principui, kai baigiasi terminai apskųsti suėmimo paskyrimą ar termino pratęsimą.

Autorius: Raimundas Jurka
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje nagrinėjama proceso per kuo trumpiausią laiką teisinio principo samprata ir jo realizavimo problematika. Remiantis atlikta analize, atskleidžiama principo esmė ir reikšmė. Be kita ko, daroma išvada, kad šio principo galiojimas siejamas ne tik su įtarimo pareiškimo ar kaltinimo momentu, bet ir su pagrįstu manymu, jog atitinkami procesą vykdančių institucijų ar pareigūnų procesiniai veiksmai gali simbolizuoti tikėtiną asmens baudžiamąjį persekiojimą (kaltinimą). Autorius, apibendrindamas čia pateiktus argumentus, taip pat formuluoja išvadą, kad, be kitų proceso trukmės vertinimo aspektų, būtina atsižvelgti ir į proceso dalyvių – šiuo atveju įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo –  procesinio intereso esmę baudžiamojoje byloje.

Autorius: Skirmantė GADEIKYTĖ
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė, Konstitucinė teisė, Teisėkūra

Pranešimo tikslas – pasidalyti įžvalgomis dėl konferencijos temos – viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių kaip konstitucinių vertybių santykio, apžvelgti prokuroro, kaip universalaus viešojo intereso gynimo subjekto, įgaliojimus ir kompetenciją, aptarti prokuroro intervencijos į susiklosčiusius teisinius santykius teisines prielaidas ir sąlygas, atskleisti, kokiais aspektais asmenų teisėtų lūkesčių problema yra aktuali prokurorui vykdant viešojo intereso gynimo funkciją.

Autorius: Laura ŪSELĖ
Temos kategorija: Administracinė teisė
, Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje nagrinėjama, kaip Nepilnamečių justicijos 2009–2013 m. programos vykdymo metu Lietuvoje keičiami teisės aktai, kurie reguliuoja nepilnamečių justiciją, ir ar tie pokyčiai sistemingi, pakankami, atitinkantys programos keliamus tikslus bei uždavinius. Apžvelgus bendras tendencijas, koncentruojamasi į vieną mažiausiai pokyčių paliestą sritį – nepilnamečio, pažeidusio teisę, atžvilgiu vykdomo baudžiamojo ir administracinio proceso teisės normas, jų atitiktį tarptautiniams vaiko teisių apsaugos standartams bei nuoseklumą ir darną tarp administracinės ir baudžiamosios justicijos. Analizuojami teisėjų ir kitų pareigūnų, dalyvaujančių procese, specializacijos, nepilnamečių privatumo apsaugos, specialistų dalyvavimo proceso metu bei alternatyvių (neteisminių) būdų spręsti nepilnamečių bylas klausimai.

Autorius: Rasa TIRYLYTĖ-ZELENINA
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
, Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje analizuojami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijų pokyčiai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 387 str. pakeitimus. Darbe aptariamas šių teisės normų pakeitimais įtvirtintas Lietuvos teisei naujas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės modelis, svarstoma, kiek būtini ir svarbūs šie pakeitimai, kokias naujas galimybes ir problemas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymui jie atnešė. Straipsnyje taip pat aptariami išoriniai politiniai ir vidiniai teisiniai veiksniai, turėję įtakos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pokyčiams nacionalinėje teisėje.