Lietuvos socialinių mokslų teisės institutas
Autorius: Marius MATIUKAS
Temos kategorija: Civilinė teisė, Teisės teorija
Straipsnyje analizuojamas vienas iš mažiausiai Lietuvos teisės doktrinoje tirtų daiktinės teisės institutų – užstatymo teisės institutas. Šis institutas kontinentinės teisės tradicijos valstybėse susiformavo dėl poreikio nukrypti nuo vieno iš esminių daiktinės teisės principų – superficies solo cedit, reiškiančio, kad statiniai turi priklausyti žemės sklypo, ant kurio jie yra pastatyti, savininkui.
Autorius: Kristina AMBRAZEVIČIŪTĖ
Temos kategorija: Civilinė teisė
Sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, svarbią vietą užima kitų šeimos narių teikiama turtinė parama. Nors ši parama dažniausiai teikiama savanoriškai, tačiau civilinė teisė nustato ir tam tikrus privalomus reikalavimus, užtikrinančius paramos teikimą. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės teisinės nuostatos, nustatančios, pirma, vyresnio amžiaus žmonių teisę gauti išlaikymą iš kitų šeimos narių, antra, vyresnio amžiaus žmonių interesų apsaugą mirus jų šeimos nariui. Taip pat skiriamas dėmesys sugyventinių galimybėms pasinaudoti nagrinėjamomis nuostatomis.
Autorius: Rūta PETKUVIENĖ
Temos kategorija: Civilinė teisė
Straipsnyje analizuojama, kaip teismų praktikoje, nagrinėjant atskirų kategorijų civilines bylas, realiai veikia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostata dėl pareigos informuoti mokesčių administratorių apie gautas pajamas ir įsigytą turtą, kuria siekta gauti informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, taip pat mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti.
Autorius: Albertas ŠEKŠTELO
Temos kategorija: Civilinė teisė
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Ši ir kitos CK 6.9 straipsnio nuostatos reguliuoja gan aktualius ir praktinį pritaikomumą turinčius teisinius santykius. Pavyzdžiui, kai nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai toliau solidariai grąžina paskolą ją išdavusiai kredito įstaigai arba kai keli asmenys padaro deliktą, dėl ko nukentėjęs asmuo patiria žalos. Ši tema yra gana plati, todėl straipsnyje apsiribosime tokiais trimis klausimais: kokia yra solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų teisinė prigimtis (I); kokia yra tokių atgręžtinių reikalavimų apimtis (II) bei kokie yra bendrieji gynybos būdai, bendraskoliui ar bendraskoliams ginantis nuo jam ar jiems pareikštų kito bendraskolio ar bendraskolių atgręžtinių reikalavimų (III). Po šių klausimų analizės pateiksime apibendrintas išvadas.
Autorius: Modestas SRIUBAS
Temos kategorija: Civilinė teisė
Šis straipsnis reikšmingas tuo, kad jame kompleksiškai analizuojami ir pateikiami galimi ginčų, kylančių iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, sprendimo būdai, nurodomos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros, įvardijamos teorinės ir galimos praktinės šių procedūrų įgyvendinimo problemos, pateikiami jų sprendimo būdai. Šiam tikslui pasiekti taikomi sisteminės analizės ir palyginimo metodai.
Autorius: Modestas SRIUBAS
Temos kategorija: Civilinė teisė
Autorius straipsnyje siekia pagrindinio tikslo – atskleisti atvejus, kada, esant informuoto paciento sutikimo pažeidimui, būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Siekiant užsibrėžto tikslo aptariami ir analizuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisiniai santykiai, analizuojamas prievolės, kylančios tarp šių santykių šalių, dalykas. Autorius paliečia aktualius civilinės atsakomybės, esant informuoto paciento sutikimo pažeidimui, taikymo aspektus, vertindamas juos per informuoto paciento sutikimo sudėtį, ir analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informuoto paciento sutikimą, reikalavimus, aptaria teorinius ir praktinius Lietuvos teismų praktikos išaiškinimo ir taikymo klausimus.
Autorius: Agnė KALINAUSKAITĖ
Temos kategorija: Civilinė teisė, Teisėkūra
Šiame straipsnyje, siekiant įvertinti Lietuvoje egzistuojantį teisinį reglamentavimą ir teisinę praktiką elektroninės formos bei elektroninio parašo srityse, taip pat siekiant atskleisti galimus jų trūkumus, analizuojamos atitinkamos tarptautinės tendencijos, pagrindiniai principai, kitų valstybių ir nacionalinis teisinis reglamentavimas bei praktika. Atskirai analizuojami elektroninių sutarčių prilyginimo rašytinėms sutartims, elektroninės formos įrodomosios galios teismo procese, elektroninio parašo ir elektroninio parašo sertifikavimo klausimai. Išanalizavus šiuos klausimus pateikiamos išvados ir pasiūlymai.
Autorius: Johanas BALTRIMAS
Temos kategorija: Civilinė teisė
Asmenvardžių rašyba dokumentuose nelietuviškai yra politiškai jautrus klausimas, susijęs su užsieniečių integracija Lietuvoje, Lietuvos piliečių galimybėmis laisvai judėti užsienyje ir kitomis aktualiomis problemomis. Straipsnyje pristatoma Lietuvos teismų praktikos padėtis šiuo klausimu, ypač skiriant dėmesį naujausiai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, kurioje buvo spręstas W raidės vartojimas užrašant asmens pavardę dokumentuose. Tekste aptariamas teismų doktrinos reinterpretavimas ją pakoreguojant, apžvelgiami užsienio jurisprudencijoje išskiriami teismų precedentų įveikimo pagrindai. Darbo ašis yra išskyrimas argumentų, kuriais remiantis gali būti sprendžiamas precedentinės teisės aiškinimo klausimas rašybos nelietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimu. Juos įvertinus, prieita prie išvados, kad padėtis precedentinėje teisėje yra neaiški, sudaro prielaidas teisės neapibrėžtumui, asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimams, todėl geriausia išeitis šiuo atveju yra įstatymų leidėjui klausimą sureguliuoti norminiu aktu.
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas
Adresas: A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius
Tel. (+370 5) 2497591 El.paštas: info@teise.org
PVM mokėtojo kodas LT100014613615.
Naudojant svetainėje pateiktą medžiagą – nuoroda į šaltinį būtina.