Lietuvos socialinių mokslų teisės institutas
Autorius: Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje analizuojami pagrindiniai kalinimo sąlygoms keliami reikalavimai, ne tik užtikrinantys žmogiškojo orumo išsaugojimą ir kertinių žmogaus teisių laikymąsi, socialinės valstybės principo įgyvendinimą, bet ir sukuriantys prielaidas įkalintų asmenų resocializacijai, didinantys sėkmingos integracijos atlikus bausmę tikimybę.
Autorius: Renata GIEDRYTĖ-MAČIULIENĖ, Judita VENCKEVIČIENĖ
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje analizuojamas atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose. Mokykla yra vieta, kurioje dažnai kyla įvairių konfliktų ir kurioje konfliktams spręsti gali būti pasirenkami nekonstruktyvūs sprendimo būdai: agresija, smurtas, patyčios.
Autorius: Egidijus KRIVKA
Temos kategorija: Teisėkūra
Pranešime apžvelgiamos grupės ieškinio instituto atsiradimo priežastys, atskleidžiamos viešojo intereso gynimo grupės ieškiniais galimybės, aptariamos viešojo intereso ir analogiškų jam sąvokų vartosena grupės ieškinio kontekste, grupės ieškinio instituto plėtotė bei reglamentavimo novelos Lietuvos teisėje, taip pat analizuojama netiesioginė grupės ieškinių įtaka viešojo intereso suvokimui, formavimuisi, sklaidai ir įgyvendinimui.
Autorius: Egidijus ŠILEIKIS
Temos kategorija: Teisėkūra
Šios analizės tikslas – susieti bendruosius viešojo intereso, taip pat teisėtų lūkesčių sampratos probleminius aspektus ir jų specifinius atspindžius dualistinio pobūdžio partijų finansavimo (privačiomis ir viešosiomis lėšomis) reglamentavime.
Autorius: Zoltán SZENTE
Temos kategorija: Teisėkūra
Šiame straipsnyje analizuojama, kaip teisėtų lūkesčių ir viešojo intereso koncepcijos apibrėžiamos (ar neapibrėžiamos) nacionalinėje Vengrijos teisėje. Vėliau apibūdinama teisėtų lūkesčių ir susijusių nuostatų apsaugos sistema viešojoje teisėje. Paskutiniame skyriuje apibūdinamas teisėtų lūkesčių apsaugos mažėjimas pastaraisiais metais.
Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
Nepaisant medicinos mokslo pažangos, teisinės sistemos suderinamumo poreikio (nuoroda į tokį įstatymą numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse) ir svarbos didelei visuomenės daliai (preliminariais skaičiavimais – apie 15 proc. gyventojų) Lietuvoje iki šiol nėra priimtas pagalbinį apvaisinimą reguliuojantis įstatymas, o procedūros tvarka reguliuojama 1999 metais priimtu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Buvo pasiūlytos šešios įstatymų iniciatyvos, išreiškiančios labai skirtingas nuostatas, ir projektai nebūdavo patvirtinti nesuradus kompromisų dėl klausimų, susijusių su etiniais aspektais. Straipsnyje analizuojamos šios įstatymų leidybos iniciatyvos, gilinamasi į ginčijamus ir diskutuojamus klausimus, svarstomi galimi atsakymai remiantis kitų valstybių teisėkūros ir regioninės praktikos pavyzdžiais.
Autorius: Agnė LIMANTĖ
Temos kategorija: Sutarčių teisė
Straipsnyje nagrinėjama tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinių susitarimų samprata bei lyginama jų sudarymo praktika Lietuvoje ir kitose valstybėse. Pagrindinis dėmesys skiriamas skirtingų tarptautinių susitarimų rūšių atskyrimui bei valstybių teisėje įtvirtintam jų sudarymo specifiškumui. Remiantis atliktu lyginamuoju tyrimu bei identifikavus sektinus pavyzdžius, teikiami siūlymai Lietuvos nacionalinės teisės tobulinimui.
Autorius: Lina BELIŪNIENĖ
Temos kategorija: Konstitucinė teisė
Ši publikacija yra tyrimo dalis, Lietuvos teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“. Projektu siekiama ištirti, kokiais kriterijais ir prioritetais vadovaujamasi Lietuvos teisėje identifikuojant viešąjį interesą bei suteikiant jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu, atliekant lyginamąjį tarpdisciplininį (teisiniu, ekonominiu, politologiniu ir sociologiniu pjūviais) mokslinės doktrinos, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos tyrimą
Autorius: Vilenas Vadapalas
Temos kategorija: Europos Sąjungos teisė
Straipsnyje analizuojami svarbiausi klausimai, iškylantys pareiškiant ir nagrinėjant ieškinius Europos Sąjungos Bendrajame Teisme. Bendrasis Teismas suformavo gausią jurisprudenciją dėl reikalavimų, keliamų ieškiniui, visų pirma dėl Bendrojo Teismo kompetencijos nagrinėti ieškinį, jo motyvavimo ir priimtinumo. Daugelis šių reikalavimų yra imperatyvūs, o jų nesilaikant ieškinys gali būti atmestas. Autorius nagrinėja ES Bendrojo Teismo kompetenciją nagrinėti ieškinį, bendrus reikalavimus ieškiniui, taip pat ieškinio priimtinumo sąlygas: tinkamą ieškinio pareiškimo laiką, tinkamą ieškovą ir atsakovą, tinkamą ieškinio dalyką.
Autorius: Justas NAMAVIČIUS
Temos kategorija: Europos Sąjungos teisė
Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugos aspektai baudžiamosios justicijos kontekste. Nušviečiama atskirų teisės šaltinių tarpusavio sąveika, svarstomas klausimas, kada valstybė narė taiko ES teisę, taip pagrįsdama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos galiojimą. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjamas probleminis santykis tarp abipusio pripažinimo principo ir veiksmingos procesinių teisių apsaugos, atsižvelgiant į naujesnę ETT praktiką.
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas
Adresas: A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius
Tel. (+370 5) 2497591 El.paštas: info@teise.org
PVM mokėtojo kodas LT100014613615.
Naudojant svetainėje pateiktą medžiagą – nuoroda į šaltinį būtina.