Autorius: Inga DAUKŠAITĖ, Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Baudžiamosios teisės srityje Lietuva yra saistoma ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų, bet ir yra įsipareigojusi laikytis kai kurių tarptautinių dokumentų. Vienas jų – Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (toliau – JTKPK arba Konvencija). Prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nuostatos turi būti įtvirtintos ne tik atitinkamuose teisės aktuose, bet ir tinkamai vykdomos.

Autorius: Inga DAUKŠAITĖ
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Straipsnis skirtas atsakomybės už vieno iš teisės aktuose numatytų draudimų – duoti transporto priemonę vairuoti neblaiviems asmenims – nepaisymą analizei. Straipsnyje, pasitelkiant, be kita ko, Lietuvos teismų praktikos analizę, plačiau nagrinėjami kai kurie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (veika, kaltė, specialaus subjekto požymiai). Straipsnyje taip pat keliamas klausimas (ir ieškoma atsakymo į jį), ar už šį administracinį teisės pažeidimą įstatyme numatyta administracinė nuobauda yra proporcinga šio pažeidimo pavojingumui.

Autorius: Skirmantas BIKELIS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Straipsnyje analizuojama non bis in idem principo pažeidimo nustatymo ir tokio pažeidimo pasekmių šalinimo metodologija mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės kolizijos kontekste. Atskleidžiami skirtingi požiūriai į galimybę taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau vadinama – ŽTLK, Konvencija) garantijas mokestiniuose procesuose, jų privalumai, trūkumai bei požiūrių raida Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinama – EŽTT) praktikoje. Kartu analizuojami skirtingi požiūriai į tai, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kuriose yra konstatuojamas principo non bis in idem pažeidimas. Non bis in idem principo analizės pagrindu pateikiami vertinimai dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą ir atsakomybės už mokestinių reikalavimų pažeidimą santykio, dėl kurio buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-226/2014. Prieinama prie išvados, kad, sprendžiant dėl neteisėto praturtėjimo ir mokestinių pažeidimų tapatumo bei nustatant baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės kolizijos sprendimo tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo žengtas žingsnis klaidinga kryptimi.