Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Šiame straipsnyje analizuojamas svarbus teisės į žodžio (saviraiškos) laisvę aspektas – nuomonių, įsitikinimų, pažiūrų reiškimo laisvė. Pamatiniai aptariamos teisės įgyvendinimo principai ir jos apribojimo pagrindai yra įtvirtinti tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir nacionalinėje Konstitucijoje.

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Šiame straipsnyje kritiškai vertinant nusistovėjusius mąstymo stereotipus, yra aptariama nevienodų žmonių vienodo arba nevienodo traktavimo, atsižvelgiant į tai, kas, iš kokių pozicijų ir kokiais kriterijais remdamasis juos traktuoja, problema. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, ar pateisinama valstybės intervencija tam tikram lygybės laipsniui užtikrinti, kokie tokios intervencijos rezultatai gali būti laikomi pagrįstais ir ar nepagrįsti siekiai gali sukelti neigiamų padarinių.

Autorius: Mindaugas Lankauskas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje analizuojama valstybės ir bažnyčios atskyrimo doktrina skirtingose užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikoje. Valstybės ir bažnyčios atskyrimas nagrinėjamas iš istorinės perspektyvos, apžvelgiami skirtingi valstybės ir bažnyčios sambūvio modeliai. Aptariant užsienio valstybių patirtį nagrinėjamoje srityje, pagrindinis dėmesys skiriamas valstybėms, kurių valstybės ir bažnyčios atskyrimo modeliai pasižymi tam tikrais ypatumais bei atskleidžia skirtingą tokio atskyrimo sampratą (t. y. visiškas atskyrimas, dalinis ir kt.). Įvertinus užsienio patirtį, skiriama dėmesio ir teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje. Aptartas valstybės bei religinių bendruomenių santykiams aktualus įstatyminis reguliavimas bei Konstitucinio Teismo sprendimai.

Autorius: Johanas BALTRIMAS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjama teismo precedento taikymo ir aiškinimo metodologija. Glaustai aptarus konceptualųjį jos aspektą, analizuojami atskiri kanonai. Siekiant pateikti nešališką vaizdą, pateikiami atskirų taisyklių trūkumai, galimos grėsmės ir esminiai pranašumai. Šitaip analizuojant aptinkama, kad deramam vadovavimuisi teismų precedentais kartais gali nepakakti vien eksplicitiškai juose pateiktų teisės išaiškinimų ar bylų panašumo kriterijaus. Tarp aptariamų metodų išskirtinis dėmesys skiriamas klausimui, kaip nustatyti teismo precedente implicitiškai įtvirtinto teisinio nurodymo (normos) turinį. 

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjamas socialinės tvarkos ir laisvės, saugumo ir laisvės, nuosavybės ir laisvės santykis, taip pat aptariamos esminės laisvės sąlygos bei jos garantijos. Socialinė tvarka yra labai svarbus instrumentas, priemonė siekti pozityvių tikslų – teisingumo, taikos ir stabilumo, užtikrinti visuotinę gerovę ir viešąjį interesą. Kartu tikslo ir priemonių dichotomija yra labai sąlygiška, nes, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, socialinė tvarka gali būti traktuojama ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip savaiminis tikslas. Remiantis tokia išvada, straipsnyje kritiškai vertinami nusistovėję mąstymo stereotipai ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų klišės, pagal kurias žmogus demokratinėje visuomenėje visada laikomas išskirtinai tik tikslu ir niekada – priemone.

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Šiame straipsnyje pripažįstama, kad nėra praradęs aktualumo vyraujantis požiūris, pagal kurį laisvė suprantama kaip individo teisė elgtis pagal savo valią,  jei tai nėra neteisėta ir nedaro žalos kitiems asmenims. Kartu laikomasi principinės pozicijos, kad nuodugni ir galiojančiomis realijomis grindžiama teisės į laisvę analizė turi peržengti tokio požiūrio ribas.

Autorius: Adolfas MACKONIS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiama konceptualinė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo analizė. Teigiama, kad viešasis interesas negali prieštarauti individualiems visuomenę sudarančių asmenų interesams ir turėtų su jais sutapti. Tačiau, remiantis Arrow teorema, toks viešasis interesas yra neįmanomas, jei norima, kad jis būtų sąžiningas ir racionalus. Kadangi negalima išpildyti visų su viešojo intereso turiniu sietinų intuicijų, maksimaliai įmanomai šias intuicijas patenkintų viešojo intereso sutapatinimas su asmens neliečiamumo principu, besiskleidžiančiu asmens gyvybės, laisvės ir nuosavybės neliečiamumo aspektais. Tai leistų koegzistuoti kuo įvairesniems interesams, niekam neprimetant jokio privalomo intereso.

Autorius: Eglė MAURICĖ-MACKUVIENĖ
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiamos prakseologinio pabūdžio įžvalgos apie argumentavimo ypatumus atskirosiose nuomonėse, kurias teisėjai teikė 2009–2013 m. Lietuvos teismams nagrinėjant administracines, civilines, baudžiamąsias ir konstitucines bylas. Metodologijai skirtoje tyrimo dalyje apžvelgiami galimi argumentavimo diskursų atskirosiose nuomonėse tyrimo metodai, brėžiamos jų pritaikomumo ribos. Prakseologinė dimensija šiame tyrime reiškia argumentavimo efektyvumo ir argumentų pagrįstumo aspektus.

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Šiame straipsnyje atlikta išsami, objektyvi ir nešališka teisingumo idėjos analizė leidžia konstatuoti, kad, nepaisant vyraujančio skeptiško požiūrio į moralinį reliatyvizmą, teisingumas yra ne tik vertybinė, bet ir reliatyvi kategorija. Kartu teisingumo problemos gali būti svarstomos ne abstrakčiame lygmenyje, o tik konkretaus socialinio elgesio, kurį lemia objektyvios priežastys, kontekste. Remiantis tokia principine pozicija, straipsnyje nagrinėjamos būtinos ir pakankamos teisingumo vykdymo sąlygos.

Autorius: Johanas BALTRIMAS, Mindaugas LANKAUSKAS
Temos kategorija: Teisės teorija

Mokslo studijoje analizuojama teismų argumentavimas remiantis teisės principais. Įžanginėje studijos dalyje trumpai aptariama teisės principų samprata, teisės principo ir normos santykis bei teisės principų paskirtis. Toliau darbe yra nagrinėjami du argumentavimo remiantis teisės principais būdai, autorių įvardinti kaip atkuriamasis bei plėtojamasis, aptariami šių būdų privalumai bei trūkumai bei pateikiamos išvados. Už patarimus ir pagalbą rengiant studiją autoriai dėkoja studijos recenzentams, taip pat dr. Eglei Mauricei ir Lietuvos teisės instituto vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Petrui Ragauskui.