LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS
2009
  • ŽURNALAI

Autorius: Helmut KURY, Martin BRANDENSTEIN
Temos kategorija: Baudžiamosios teisės politika
, Kriminologija

Straipsnyje analizuojamos baudžiamosios politikos tendencijos Vakarų Europoje ir JAV, mėginama atsakyti į klausimą, kas jas lemia ir kokių galima tikėtis padarinių? Keturių šalių pavyzdžiu parodoma, kad griežtos bausmės beveik neturi jokios įtakos nusikalstamumo lygiui, o įvairiose šalyse nuolat girdimi populistiniai teiginiai apie būtiną baudžiamosios politikos griežtinimą dažniausiai remiasi paviršutiniškomis manipuliacijomis nusikaltimų baime bei pavieniais žiniasklaidos itin plačiai nušviečiamais atvejais, turinčiais mažai ką bendra su nusikalstamo elgesio ir baudžiamojo persekiojimo visuma. Daroma apibendrinta išvada, jog baudimo praktika turi būti orientuota į resocializaciją, o ne į atskirtį ir izoliaciją.

Autorius: Mindaugas Girdauskas
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais apie tai, kad nuosprendžiu gali būti pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas, turi būti iš anksto pranešta kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams. Tai atliekama aptariant užsienio šalių ir tarptautinės teisės nuostatas, naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Autorius: Raimundas JURKA, Marina GUŠAUSKIENĖ
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje nagrinėjama suėmimo atitikties vienam iš procesinės prievartos principų – ultimum remedium problematika. Remiantis atlikta analize, straipsnyje atskleidžiama šio principo samprata bei reikalavimai. Taip pat konstatuojama, kad Lietuvos baudžiamajame procese nėra garantuojama asmens teisė kvestionuoti suėmimo atitiktį minėtam principui, kai baigiasi terminai apskųsti suėmimo paskyrimą ar termino pratęsimą.

Autorius: Raimundas Jurka
Temos kategorija: Baudžiamojo proceso teisė

Straipsnyje nagrinėjama proceso per kuo trumpiausią laiką teisinio principo samprata ir jo realizavimo problematika. Remiantis atlikta analize, atskleidžiama principo esmė ir reikšmė. Be kita ko, daroma išvada, kad šio principo galiojimas siejamas ne tik su įtarimo pareiškimo ar kaltinimo momentu, bet ir su pagrįstu manymu, jog atitinkami procesą vykdančių institucijų ar pareigūnų procesiniai veiksmai gali simbolizuoti tikėtiną asmens baudžiamąjį persekiojimą (kaltinimą). Autorius, apibendrindamas čia pateiktus argumentus, taip pat formuluoja išvadą, kad, be kitų proceso trukmės vertinimo aspektų, būtina atsižvelgti ir į proceso dalyvių – šiuo atveju įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo –  procesinio intereso esmę baudžiamojoje byloje.

Autorius: Simonas NIKARTAS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Straipsnyje nagrinėjama prekybos vaikais teisinė samprata. Analizuojami šio nusikaltimo požymiai tarptautinio ir nacionalinio teisinio reglamentavimo lygmenimis, apžvelgiami tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse pateiktų prekybos vaikais apibrėžimų tarpusavio suderinamumo aspektai, išryškinama prekybos vaikais specifika prekybos žmonėmis nusikaltimo sampratos kontekstu bei palyginami vaiko pirkimo arba pardavimo nusikaltimo požymiai su kitomis panašiomis nusikalstamomis veikomis. Remiantis šia analize, atskleidžiamos pagrindinės esamos prekybos vaikais teisinės sampratos problemos bei pateikiami siūlymai tobulinti vaiko pirkimo arba pardavimo nusikaltimo teisinę definiciją

Autorius: Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Straipsnyje analizuojama minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus nustatymo problematika, pristatoma Europos šalių praktika, aptariami kriminologiniai aspektai. Šis straipsnis – tai mėginimas reaguoti į pastarąjį pusmetį Lietuvoje vykusią diskusiją apie tai, ar reikia mažinti minimalų baudžiamosios atsakomybės amžių. Apibendrinant daroma išvada, jog tarptautinėse rekomendacijose siūloma į jaunimo ir pačios visuomenės interesus orientuota laikysena neleidžia priimti vienadienių ir gilesne analize nepagrįstų sprendimų.

Autorius: Mantas Liesis
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė

Žmogaus gyvybė yra didžiausia vertybė, kurią pažeidus paprastai kyla baudžiamoji atsakomybė. Formaliai baudžiamieji įstatymai gyvybę saugo iki visiško smegenų mirties momento. Vis dėlto tokia formali riba teisiškai ir praktiškai nėra absoliuti. Baudžiamojoje teisėje ir teisėsaugos institucijų praktikoje galima atrasti įvairių galimybių nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn asmens, atlikusio eutanaziją. Šios teisinės ir praktinės galimybės, kuriomis gali būti ir yra naudojamasi Lietuvoje bei užsienio šalyse, analizuojamos šiame straipsnyje.

Rodyti daugiau

Turinio pabaiga.