Leidinių kategorijos
  • ŽURNALAI

Autorius: Petras RAGAUSKAS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiama prof. A. Vaišvilos monografijoje „Teisinis personalizmas: teorija ir metodas (teisės sugrąžinimo visuomenei ideologija)“ siūlomos teorijos ir metodo kritika. Ji grindžiama tiek pasiūlytų konstruktų pritaikomumo ir jų universalumo vertinimu, tiek abejonėmis, kurių kyla analizuojant pačios koncepcijos konstravimo tinkamumą (visų pirma – pagrįstumą, o per tai ir patikimumą). Iš karto reikia pasakyti, kad tai nėra monografijos recenzija. Šis žanras nebūtų adekvatus mažiausiai dėl to, kad straipsnyje ne tik pateikiamas monografijos įvertinimas, bet ir atvirai polemizuojama bei siekiama paneigti tam tikrus teiginius, vertinimus ar išvadas.

Autorius: Dovilė PŪRAITĖ-ANDRIKIENĖ
Temos kategorija: Žmogaus teisės

Pastaraisiais metais Europos regiono valstybėse vyksta pilnamečių asmenų neveiksnumo instituto pertvarkymo reformos. Šį procesą paskatino ir siekis suderinti neveiksnumo institutą reglamentuojančių įstatymų nuostatas su 2006 m. gruodžio 13 d. priimtos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimais. Tačiau Lietuvoje šios permainos kol kas vyksta labai lėtai. Nors 2010 m. rugsėjo 17 d. ši Konvencija įsigaliojo ir Lietuvoje, tačiau reali neveiksnių asmenų padėtis iki šiol nepakito, nors ir buvo imtasi tam tikrų veiksmų šių asmenų padėčiai pagerinti. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie Lietuvos teisės aktuose įtvirtinto neveiksnumo instituto probleminiai aspektai neatitinka net pačių pagrindinių žmogaus teisių standartų, būtina reformuoti Lietuvos Respublikos neveiksnumo institutą ir tokiu būdu įgyvendinti neveiksnumo, kaip asmenų teisių ir interesų gynimo, o ne priespaudos institutą. Tarp esminių šios reformos aspektų išskirtini riboto pilnamečių asmenų veiksnumo kategorijos įtvirtinimas psichikos ar proto negalią turinčių asmenų atžvilgiu bei teisės neveiksniam asmeniui kreiptis į teismą dėl jo neveiksnumo statuso peržiūrėjimo arba apimties pakeitimo, taip pat kitų procesinių garantijų suteikimas su neveiksnumo statusu susijusiose procedūrose. Apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyto neveiksnumo instituto reformos būtinybę signalizuoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimas byloje D. D. prieš Lietuvą.

Autorius: Mindaugas Lankauskas
Temos kategorija:
Žmogaus teisės

Straipsnyje analizuojamas santykis tarp privatumo apsaugos ir saviraiškos laisvės Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje. Lietuvos teisės doktrinoje teisės į privatumą bei saviraiškos laisvės institutai buvo nagrinėti, tačiau pasigendama gilesnės jų sąveikos analizės Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste.

Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė

Siekiant išspręsti demografines, lyčių lygybės, darbo ir šeimos derinimo problemas viena sričių, kuriose valstybė imasi tam tikrų veiksmų, yra viešoji šeimos politika. Tai visuma sprendimų ir juos įgyvendinančių priemonių, kuriomis valstybė ketina pasiekti pageidaujamą rezultatą. Pavyzdžiui, siekiant didinti gimstamumą gyventojai skatinami priimti sprendimą susilaukti vaikų finansinėmis, užimtumo, būsto suteikimo ir kitokiomis garantijomis. Tačiau galima pastebėti, kad ne visais atvejais naudojamos priemonės leidžia pasiekti norimą rezultatą. Straipsnyje analizuojama, kuo vadovautis norint pasirinkti tokį šeimos politikoje naudojamą priemonių derinį, kuris leistų tikėtis pasirinktų priemonių efektyvumo.

Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė

Norint išsamiai išanalizuoti tam tikros viešosios politikos srities problemas reikia ilgo ir kruopštaus darbo. Tačiau prieš pradedant tai, reikalingas preliminarus apžvalginis situacijos tyrimas, kuris leistų identifikuoti pagrindines problemas, jų priežastingumą bei tarpusavio sąsajas. Turint pirminę medžiagą galima formuluoti atskiras problemų grupes ir svarstyti suderintus tobulinimo veiksmus. Straipsnyje analizuojamos vienos iš Lietuvos viešosios politikos sričių – šeimos politikos – kūrimo ir įgyvendinimo problemos, atsižvelgiant į ankstesnėse studijose išskirtus viešosios šeimos politikos teisėtumo ir priimtinumo visuomenėje kriterijus. Ši pirminė analizė leidžia nustatyti pagrindines viešosios šeimos politikos efektyvumo ir teisėtumo trūkumo priežastis.

Autorius: Salomėja Zaksaitė, Zigmas Garalevičius
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
, Teisėkūra

Straipsnyje analizuojama šeimos ginčų mediacija Europos Sąjungos valstybėse. Skiriamos dvi šeimos ginčų mediacijos formos: teisminė ir neteisminė. Kiekviena iš šių formų turi savitų privalumų bei trūkumų, vidinių bei išorinių prieštaravimų. Straipsnyje, remiantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos valstybių teisės aktais bei moksline doktrina, siekiama ištirti teisminės ir neteisminės mediacijos stipriąsias bei silpnąsias puses, nustatyti, koks modelis ar modelių derinys būtų priimtiniausias šeimos ginčams spręsti ir identifikuoti problemas, trukdančias šeimos ginčų mediacijos plėtrai Lietuvoje.

Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė

Šiame straipsnyje analizuojami ne tik Europos Sąjungos pasufleruoti tikslai, kurių siekiama socialinės apsaugos priemonėmis, galimos socialinės apsaugos kryptys bei pagal jas sugrupuotos garantijos šeimai, bet ir pasirinktų socialinių garantijų integravimo į valstybės teisinę sistemą bendrieji kriterijai.

Autorius: Kristina AMBRAZEVIČIŪTĖ, Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ, Vytautas MIZARAS
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
, Žmogaus teisės

Straipsnyje analizuojama, kokiais būdais ir kokio turinio apibrėžimais Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinama teisinė šeimos kategorija; kokie turiningieji šios kategorijos aiškinimo kriterijai pripažįstami Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje bei įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose. Bendrai apibūdinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisės į šeimos gyvenimo pagarbą. Straipsnyje keliama skirtingų konstruktų – šeimos, šeimos narių, artimų asmenų ir panašių terminų – vartojimo įstatymuose problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad sąvokos įstatymuose neretai nėra paaiškinamos ir yra skirtingai apibrėžiamos. Keliamas klausimas, ar skirtingi šeimos kaip teisės kategorijos įtvirtinimo būdai pasirinkti tikslingai ir sistemiškai.

Rodyti daugiau

Turinio pabaiga.