ŽURNALAI
- ŽURNALAI
Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
Straipsnyje pateikiami teoriniai ir metodologiniai politikų ir visuomenės komunikavimo žiniasklaidos priemonėmis bei žiniasklaidos įtakos šiame procese svarstymai bei apibūdinamas poreikis tirti komunikavimą tarp politikų ir visuomenės šeimos politikos srityje. Taip pat pristatomas empirinis tyrimas, atliktas naudojant skaitomiausio Lietuvoje interneto naujienų portalo Delfi.lt 2009–2013 metais skelbtas publikacijas dviem pasirinktomis šeimos politikos temomis. Straipsnyje aiškinamasi, kokiu tonu vyksta bendravimas šiuo kanalu, koks komunikavimo intensyvumas, kiek visuomenė teikia siūlymų analizuojamais klausimais, kiek šie siūlymai yra argumentuoti, koks žiniasklaidos vaidmuo šioje komunikacijoje (ar žiniasklaida veikia tik kaip platformos bendravimui teikėjas, ar aktyviai dalyvauja formuluodama ir nukreipdama temas) ir pan.
Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
Nepaisant medicinos mokslo pažangos, teisinės sistemos suderinamumo poreikio (nuoroda į tokį įstatymą numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse) ir svarbos didelei visuomenės daliai (preliminariais skaičiavimais – apie 15 proc. gyventojų) Lietuvoje iki šiol nėra priimtas pagalbinį apvaisinimą reguliuojantis įstatymas, o procedūros tvarka reguliuojama 1999 metais priimtu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Buvo pasiūlytos šešios įstatymų iniciatyvos, išreiškiančios labai skirtingas nuostatas, ir projektai nebūdavo patvirtinti nesuradus kompromisų dėl klausimų, susijusių su etiniais aspektais. Straipsnyje analizuojamos šios įstatymų leidybos iniciatyvos, gilinamasi į ginčijamus ir diskutuojamus klausimus, svarstomi galimi atsakymai remiantis kitų valstybių teisėkūros ir regioninės praktikos pavyzdžiais.
Autorius: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Temos kategorija: Santuokos ir šeimos teisė
Straipsnyje apžvelgiami ir sisteminami nacionalinės šeimos politikos ribojimai, kylantys iš Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Sąjungos nuostatų. Šios nuostatos analizuojamos trimis aspektais: su šeima susijusių nuostatų paskirtis ir kontekstas remiantis globalia teisinės šeimos politikos raida, su šeima susijusių nuostatų turinys ir įgyvendinamumo nacionaliniu lygmeniu apimtis.
Autorius: Gintautas ŠULIJA
Temos kategorija: Tarptautinė teisė
Autorius straipsnyje atskleidžia sutarties laisvės principo turinį ir jo taikymo ribas tarptautiniuose komerciniuose sandoriuose. Straipsnio pradžioje glaustai aptariamas teorinis sutarties laisvės principo pagrindimas ir atvejai, kai gali būti atsisakyta leisti įgyvendinti sutartinius santykius priverstine tvarka. Apžvelgęs šio principo taikymo problematikai skiriamą dėmesį Lietuvos teisės moksle ir teismų praktikoje, autorius tyrimo pagrindu pasirinko tarptautinius komercinius sandorius, sudaromus aviacijos srityje, kuriems tradiciškai taikoma šalių pasirenkama Anglijos teisė. Atsižvelgiant į šioje srityje nusistovėjusią verslo praktiką, straipsnyje toliau aptariamos kai kurios orlaivių pirkimo–pardavimo, nuomos bei finansinės nuomos tipinės nuostatos ir jų priverstinio įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje. Pagal aviacijos pramonėje nusistovėjusius pavyzdžius straipsnyje pagrindžiama, kad tik atsižvelgę į įsitvirtinusią verslo praktiką ir jos ekonominį pagrindimą nacionaliniai teismai turėtų spręsti sutarties nuostatų atitikimo imperatyviosioms Lietuvos teisės aktų normoms klausimus.
Autorius: Justinas Žilinskas
Temos kategorija: Tarptautinė teisė
1899 – 1907 m. Hagos taikos konferencijose, tarp kitų tarptautinės teisės klausimų, buvo pirmą kartą tarptautiniu mastu kodifikuoti sausumos karo įstatymai ir papročiai. Ši kodifikacija turėjo didžiulę įtaką karo teisei, o principinės jos nuostatos išlaikė savo svarbą iki šiol. Šiame straipsnyje, pasiremiant įvairiais norminiais ir doktrininiais šaltiniais, aptariamos trys svarbiausios nuostatos iš Sausumos karo įstatymų papročių sąvado (sudėtinės 1899 m. ir 1907 m. II ir IV Hagos konvencijų dėl sausumos karo įstatymų papročių dalies): klasikinė kombatanto sąvoka, Martenso išlyga bei klasikinės karinės okupacijos samprata.
Autorius: Petras RAGAUSKAS
Temos kategorija: Teisės teorija, Tarptautinė teisė
Straipsnyje aptariami kai kurie Lietuvoje vis dar menkai žinomo amicus curiae instituto aspektai. Trumpai (šiame etape daugiausia netiesiogiai – pateikiant įvairių pavyzdžių) apibūdinamas šio instituto paplitimas, pristatomi pagrindiniai amicus curiae bruožai užsienio šalių ir tarptautinėje teisėje. Aptariama subjektų, atliekančių šį vaidmenį, įvairovė, analizuojama, kuo amicus curiae skiriasi nuo šalių, byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, ekspertų ar liudytojų. Trumpai apibūdinamas amicus curiae ir lobistinės veiklos santykis.