Žurnalas „Teisės problemos“

Autorius: Mindaugas Lankauskas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje analizuojama valstybės ir bažnyčios atskyrimo doktrina skirtingose užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikoje. Valstybės ir bažnyčios atskyrimas nagrinėjamas iš istorinės perspektyvos, apžvelgiami skirtingi valstybės ir bažnyčios sambūvio modeliai. Aptariant užsienio valstybių patirtį nagrinėjamoje srityje, pagrindinis dėmesys skiriamas valstybėms, kurių valstybės ir bažnyčios atskyrimo modeliai pasižymi tam tikrais ypatumais bei atskleidžia skirtingą tokio atskyrimo sampratą (t. y. visiškas atskyrimas, dalinis ir kt.). Įvertinus užsienio patirtį, skiriama dėmesio ir teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje. Aptartas valstybės bei religinių bendruomenių santykiams aktualus įstatyminis reguliavimas bei Konstitucinio Teismo sprendimai.

Autorius: Johanas BALTRIMAS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjama teismo precedento taikymo ir aiškinimo metodologija. Glaustai aptarus konceptualųjį jos aspektą, analizuojami atskiri kanonai. Siekiant pateikti nešališką vaizdą, pateikiami atskirų taisyklių trūkumai, galimos grėsmės ir esminiai pranašumai. Šitaip analizuojant aptinkama, kad deramam vadovavimuisi teismų precedentais kartais gali nepakakti vien eksplicitiškai juose pateiktų teisės išaiškinimų ar bylų panašumo kriterijaus. Tarp aptariamų metodų išskirtinis dėmesys skiriamas klausimui, kaip nustatyti teismo precedente implicitiškai įtvirtinto teisinio nurodymo (normos) turinį. 

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje nagrinėjamas socialinės tvarkos ir laisvės, saugumo ir laisvės, nuosavybės ir laisvės santykis, taip pat aptariamos esminės laisvės sąlygos bei jos garantijos. Socialinė tvarka yra labai svarbus instrumentas, priemonė siekti pozityvių tikslų – teisingumo, taikos ir stabilumo, užtikrinti visuotinę gerovę ir viešąjį interesą. Kartu tikslo ir priemonių dichotomija yra labai sąlygiška, nes, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, socialinė tvarka gali būti traktuojama ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip savaiminis tikslas. Remiantis tokia išvada, straipsnyje kritiškai vertinami nusistovėję mąstymo stereotipai ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų klišės, pagal kurias žmogus demokratinėje visuomenėje visada laikomas išskirtinai tik tikslu ir niekada – priemone.

Autorius: Karolis Jovaišas
Temos kategorija: Teisės teorija

Šiame straipsnyje pripažįstama, kad nėra praradęs aktualumo vyraujantis požiūris, pagal kurį laisvė suprantama kaip individo teisė elgtis pagal savo valią,  jei tai nėra neteisėta ir nedaro žalos kitiems asmenims. Kartu laikomasi principinės pozicijos, kad nuodugni ir galiojančiomis realijomis grindžiama teisės į laisvę analizė turi peržengti tokio požiūrio ribas.

Autorius: Adolfas MACKONIS
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiama konceptualinė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo analizė. Teigiama, kad viešasis interesas negali prieštarauti individualiems visuomenę sudarančių asmenų interesams ir turėtų su jais sutapti. Tačiau, remiantis Arrow teorema, toks viešasis interesas yra neįmanomas, jei norima, kad jis būtų sąžiningas ir racionalus. Kadangi negalima išpildyti visų su viešojo intereso turiniu sietinų intuicijų, maksimaliai įmanomai šias intuicijas patenkintų viešojo intereso sutapatinimas su asmens neliečiamumo principu, besiskleidžiančiu asmens gyvybės, laisvės ir nuosavybės neliečiamumo aspektais. Tai leistų koegzistuoti kuo įvairesniems interesams, niekam neprimetant jokio privalomo intereso.

Autorius: Eglė MAURICĖ-MACKUVIENĖ
Temos kategorija: Teisės teorija

Straipsnyje pateikiamos prakseologinio pabūdžio įžvalgos apie argumentavimo ypatumus atskirosiose nuomonėse, kurias teisėjai teikė 2009–2013 m. Lietuvos teismams nagrinėjant administracines, civilines, baudžiamąsias ir konstitucines bylas. Metodologijai skirtoje tyrimo dalyje apžvelgiami galimi argumentavimo diskursų atskirosiose nuomonėse tyrimo metodai, brėžiamos jų pritaikomumo ribos. Prakseologinė dimensija šiame tyrime reiškia argumentavimo efektyvumo ir argumentų pagrįstumo aspektus.