Autorius: Evaldas VISOCKAS
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje analizuojamas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis Lietuvoje ir jo pokyčiai, labiausiai koncentruojant dėmesį į policijos ir teismu institucijas.

Autorius: Milda BURNYTĖ
Temos kategorija: Kriminologija

Šiame straipsnyje tiriamas ryšys tarp pasitikėjimo politinėmis ir teisėsaugos institucijomis Lietuvoje ir įvertinamos pasitikėjimo minėtomis institucijomis didinimo perspektyvos. 

Autorius: Ilona MICHAILOVIČ
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje nusikalstamumo baimė, kaip bendresnio visuomenės nerimo dalis, nagrinėjama plačiuoju netikrumo ir nesaugumo, susijusio su gyvenimu miesto sąlygomis, kontekstu bendrame rizikos modernioje visuomenėje diskurse. Kalbant apie paradoksalų nusikalstamumo baimės pobūdį šiuolaikinėje visuomenėje, pabrėžiama, kad vis mažiau aišku, kuria apimtimi už šią baimę yra „atsakingas“ pats nusikalstamumas, jo paplitimas, kuria dalimi – šio fenomeno tyrinėjimai, o kuria – politikų, kurie formuoja ir panaudoja jį savo tikslams, veikla. Pabrėžiama nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą strategija.

Autorius: Svetlana JUSTICKAJA
Temos kategorija: Kriminologija

Praėjusio amžiaus pabaigoje suaktyvėję nusikaltimų prevencijos veiksmingumo tyrimai pakeitė požiūrį į prevencijos projektų ir priemonių veiksmingumą. Esminis skirtumas tarp požiūrių atsispindi atsakant į klausimą, ar galima iš anksto tikėtis vienos ar kitos prevencijos priemonės veiksmingumo. Ankstesniame nusikaltimų prevencijos etape vyravo vadinamoji prevencinių priemonių veiksmingumo prezumpcija. Buvo tikima, kad „viskas veikia“, kad bet kokios pastangos užkirsti kelią nusikaltimams duoda tam tikrą rezultatą.

Autorius: Margarita DOBRYNINA
Temos kategorija: Kriminologija

Šiame straipsnyje aptariama viena aktualiausių šiuolaikinių kriminologinių problemų – nusikaltimų baimė. Atsiradusi prieš keturis dešimtmečius, ši tema užėmė pakankamai tvirtas pozicijas tiek politiniame, tiek profesiniame, tiek viešajame diskursuose.

Autorius: Vaidas Kalpokas
Temos kategorija: Kriminologija

Sparti naujųjų technologijų raida, su ja susiję visuomenės bei kasdienio žmonių gyvenimo pokyčiai, plačiai aptariami socialinių teoretikų, randa atgarsį ir teisinių bei kriminologinių tyrinėjimų srityse. Skaitmeninėje erdvėje, neretai vadinamoje nauja socialine realybe, vykstančioms socialinėms sąveikoms suprasti ir paaiškinti ne visuomet tinka tos pačios teorinės schemos, kurios, atrodytų, nepriekaištingai veikia mums įprastame „žemiškame“ pasaulyje.

Autorius: Judita ŽUKAUSKAITĖ
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje analizuojamos nepilnamečių nusikalstamo elgesio priežastys ir mediacijos procedūros taikymo svarba. analizuojant mokslinę literatūrą parodoma, kad mediacija teigiamai veikia nepilnamečio asmenybę, padeda jį auklėti ir prisideda prie nepageidaujamo elgesio korekcijos.

Autorius: Aušra Gavėnaitė
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje pateikiama bendra kritinės kriminologijos apžvalga, aiškiau įvardijant jos ištakas Jungtinėse Amerikos valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir kontinentinėje Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas kritiniam kriminologiniam diskursui, susiformavusiam XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose kontinentinėje Europoje.

Autorius: Margarita Dobrynina
Temos kategorija: Kriminologija

Šiame straipsnyje aptariama kriminologinio žinojimo problematika, analizuojamas valdžios vaidmuo konstruojant mokslinį diskursą. Pradedant nuo bendro žinojimo ir valdžios santykio aptarimo socialinio konstrukcionizmo teorijos požiūriu, toliau analizuojami kriminologinio žinojimo politikos ir kontrolės klausimai.

Autorius: Leslie Holmes
Temos kategorija: Kriminologija

Straipsnyje analizuojamos kriminologijos ir politologijos mokslų sąsajos, bendrų temų, metodų ir galimų tyrimų problematika bei perspektyvos, pristatomos abiejuose moksluose paplitusios teorijos, teiginiai, kuriais remiantis galima analizuoti sudėtingus daugelio mokslų interesų srityje esančius reiškinius, tokius, kaip korupcija, organizuotas ir korporatyvinis nusikalstamumas.