Autorius: Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje analizuojami pagrindiniai kalinimo sąlygoms keliami reikalavimai, ne tik užtikrinantys žmogiškojo orumo išsaugojimą ir kertinių žmogaus teisių laikymąsi, socialinės valstybės principo įgyvendinimą, bet ir sukuriantys prielaidas įkalintų asmenų resocializacijai, didinantys sėkmingos integracijos atlikus bausmę tikimybę.
Autorius: Vincenzo RUGGIERO
Temos kategorija: Kriminologija
Šiame straipsnyje noriu parodyti, kad nusikaltimų, kuriuos padaro galingieji, studijos gali padėti atgaivinti kritinę kriminologinę analizę ir diskursus. Mano manymu, šis specifinis tyrimų laukas gali leisti susipažinti su tam tikrais antikriminologiniais momentais ir išplėtoti antikriminologinius teiginius.
Autorius: Simonas NIKARTAS
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje, remiantis užsienio šalių moksliniais tyrimais, analizuojamas bendruomenės (bendruomeniškumo) prevencinis poveikis nusikalstamumui. Remiantis kriminologinėje literatūroje vyraujančia vietos bendruomenės samprata bendruomeniškumo vaidmuo vertinamas per neformalios nusikalstamumo socialinės kontrolės prizmę.
Autorius: Renata GIEDRYTĖ-MAČIULIENĖ, Judita VENCKEVIČIENĖ
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje analizuojamas atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose. Mokykla yra vieta, kurioje dažnai kyla įvairių konfliktų ir kurioje konfliktams spręsti gali būti pasirenkami nekonstruktyvūs sprendimo būdai: agresija, smurtas, patyčios.
Autorius: Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje analizuojama probacijos tarnybų veiklos esmė ir keliamas klausimas, kodėl jų veiklą linkstama vertinti pagal registruotą jų klientų recidyvinį nusikalstamą elgesį: ar jis išties parodo probacijos kokybę ir veiksmingumą, ar jį įmanoma metodiškai tiksliai pamatuoti, ar jis tėra tik mažai ką sakantis santykinis skaičius?
Autorius: Svetlana Justickaja, Vaidas Kalpokas, Laura Ūselė
Temos kategorija: Kriminologija
Straipsnyje pateikiami tarptautinio jaunimo delinkventinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (International Self-Report Delinquency Study (ISRD-2)) pirmojo (nacionalinio) etapo rezultatai.
Autorius: Simonas NIKARTAS, Sonata MALIŠAUSKAITĖ-SIMANAITIENĖ, Gintautas SAKALAUSKAS
Temos kategorija: Bausmių vykdymo teisė, Kriminologija
Straipsnyje analizuojama įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, vertinama tokios praktikos nauda ir trūkumai, aptariamos jos taikymo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos. Pirmajame šio straipsnio skyriuje apžvelgiama bendra įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, supažindinama su privatizavimo formomis. Antrajame skyriuje analizuojama daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų sukėlusi visiško kalėjimų privatizavimo forma, labiausiai paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Aptariamas Vokietijoje itin pabrėžiamas visiško įkalinimo įstaigų privatizavimo (ne)konstitucingumo aspektas. Remiantis užsienio autorių moksline literatūra, vertinamas įkalinimo įstaigų privatizavimo tikslų įgyvendinimas šiose valstybėse. Paskutiniame skyriuje, remiantis šiame darbe atlikta užsienio valstybių praktikos analize, siekiama įvertinti privačių įkalinimo įstaigų formavimo Lietuvoje tikslingumą bei galimybes.
Autorius: Fritz SACK
Temos kategorija: Baudžiamosios teisės politika, Kriminologija
Straipsnyje analizuojamas baudžiamasis populizmas – jo samprata, požymiai ir gilesnių tyrimų poreikis. Remiamasi D. Garlando knyga „Kontrolės kultūra“ ir kitais autoriaus darbais, kuriuose analizuojami baudžiamumo ir požiūrio į kriminalinį baudimą kaitos procesai Vakarų visuomenėse. Autoriaus nuomone, šiuos procesus būtina pastebėti, suvokti ir įvertinti.
Autorius: Helmut KURY, Martin BRANDENSTEIN
Temos kategorija: Baudžiamosios teisės politika, Kriminologija
Straipsnyje analizuojamos baudžiamosios politikos tendencijos Vakarų Europoje ir JAV, mėginama atsakyti į klausimą, kas jas lemia ir kokių galima tikėtis padarinių? Keturių šalių pavyzdžiu parodoma, kad griežtos bausmės beveik neturi jokios įtakos nusikalstamumo lygiui, o įvairiose šalyse nuolat girdimi populistiniai teiginiai apie būtiną baudžiamosios politikos griežtinimą dažniausiai remiasi paviršutiniškomis manipuliacijomis nusikaltimų baime bei pavieniais žiniasklaidos itin plačiai nušviečiamais atvejais, turinčiais mažai ką bendra su nusikalstamo elgesio ir baudžiamojo persekiojimo visuma. Daroma apibendrinta išvada, jog baudimo praktika turi būti orientuota į resocializaciją, o ne į atskirtį ir izoliaciją.
Autorius: Algimantas ČEPAS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė, Kriminologija
Straipsnyje pristatomi Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto vykdyto, Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Nužudymai Lietuvoje: kriminologinis tyrimas“ rezultatai.
