ŽURNALAI
- ŽURNALAI
Autorius: Mantas Liesis
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
Žmogaus gyvybė yra didžiausia vertybė, kurią pažeidus paprastai kyla baudžiamoji atsakomybė. Formaliai baudžiamieji įstatymai gyvybę saugo iki visiško smegenų mirties momento. Vis dėlto tokia formali riba teisiškai ir praktiškai nėra absoliuti. Baudžiamojoje teisėje ir teisėsaugos institucijų praktikoje galima atrasti įvairių galimybių nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn asmens, atlikusio eutanaziją. Šios teisinės ir praktinės galimybės, kuriomis gali būti ir yra naudojamasi Lietuvoje bei užsienio šalyse, analizuojamos šiame straipsnyje.
Autorius: Skirmantas BIKELIS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos teisės moksle ilgai buvęs iš esmės „pamirštas“, bet praktikoje (ypač pastaruoju metu) itin aktualiu tapęs baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Analizuojamos baudžiamosios justicijos moksle žinomos senaties instituto pagrindimo teorijos ir kai kurie iš jų išplaukiantys įvairių senaties teisinio reguliavimo modelių ypatumai.
Autorius: Darius PRANKA, Virginija GELŽINYTĖ
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
Šiame straipsnyje analizuojami vienos iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo ir vykdymo probleminiai klausimai.
Autorius: Liudvika MEŠKAUSKAITĖ, Mindaugas LANKAUSKAS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė, Žmogaus teisės
Šiame moksliniame straipsnyje gilinamasi į sunkiausius asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Autorius: Justas NAMAVIČIUS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
Straipsnyje aptariami klausimai, kuomet ir kiek Lietuvos teismas gali atsižvelgti į ankstesni apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo priimtas užsienio valstybės teismo to paties asmens atžvilgiu.
Autorius: Skirmantas BIKELIS
Temos kategorija: Baudžiamoji teisė
Straipsnyje nagrinėjamas netiesioginės tyčios valinis momentas, kurio aiškinimą daugelis baudžiamosios teisės specialistų ir Lietuvos teismų praktika laiko pagrindiniu raktu atribojant tyčinę ir neatsargią nusikalstamą veiką. Apibendrinus mėginimus paaiškinti netiesioginės tyčios valinio momento pozityvų psichologinį turinį, prieinama prie išvados, kad šių bandymų rezultatai, kaip ir pats jų metodinis pagrindas, yra nepriimtini baudžiamajai teisei. Kartu daroma išvada, kad nėra tikslinga baudžiamojoje teisėje išskirti pozityvų netiesioginės tyčios valinį momentą. Netiesioginę tyčią ir nusikalstamą pasitikėjimą galima atriboti remiantis jų intelektiniu momentu.